Dalinkitės
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį sveikino visus Klaipėdos krašto dienos proga, tačiau pastarosios pasisakymas susilaukė kritikos.
„Šiandien mūsų žvilgsniai ir mintys nukreipti į Klaipėdos kraštą, kuris prieš 100 metų buvo prijungtas prie Lietuvos. Arba kuris prisijungė. Arba buvo grąžintas. Arba atvaduotas. Dėl to ginčijasi ir ekspertai, ir mėgėjai. Ir visi savaip teisūs. Išties, suprasti, suvokti, įsisąmoninti 1923 metų sausio 15 dienos įvykius Klaipėdoje – ne taip jau paprasta“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, tai nebuvo tik kelių dienų sukilimas, gerai suplanuota karinė operacija ar tiesiog pavykusi diplomatinė kampanija. Todėl į Klaipėdos įvykius reikėtų žiūrėti per daugiabriaunę perspektyvą ir įvertinti šio krašto įtaką valstybės raidai.
„Sausio 15-osios įvykiai prasidėjo toli gražu ne 1923 ir net ne 1922 metais. O geografija neapsiribojo tik Didžiąja arba Mažąja Lietuva, bet nuvilnijo per Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitas Europos valstybes iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Įsijungė Lietuvos ir užsienio politikai, diplomatai. Vietos valdžia ir aktyvistai. Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, savanoriai ir patriotiškai nusiteikę civiliai, – sako V. Čmilytė-Nielsen. – Klaipėdos krašte savų interesų turėjo daug kas, bet mažai kas tikėjo, kad Lietuvai, kurios nepriklausoma valstybė tik stojosi ant kojų, – pavyks. Pavyko. Tąkart po kelių šimtų metų į Klaipėdą grįžo lietuviai. O Lietuva grįžo prie jūros. Šis įvykis neabejotinai yra vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės raidos etapų.”
negalima buvo susigrąžinti to, kas niekada iki tol nepriklausė. Dėl to iš tikrųjų niekas nesiginčija.
Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas į tai sureagavo socialiniame tinkle Facebook.
„Silpnokas tekstas – negalima buvo susigrąžinti to, kas niekada iki tol nepriklausė. Dėl to iš tikrųjų niekas nesiginčija. Tiesa, kartais studentai parašo kaip ir tai, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva Klaipėdos neteko. Prie jūros Lietuva anksčiau buvo Palangoje. Gal tai turėta omeny apie grįžimą? (bet Palanga Lietuvai grįžo 1921 m.),” – rašė jis.
Kitų komentatorių pastebėjimu, Lietuva puikiai pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi ir proga, surengdama tikrų tikriausią hibridinį karą (nors nebuvo nei televizijos, nei interneto) – pati suorganizuodama sukilimą beveik ištisai vokiškame mieste. Tiesa, kai kurių rusų propagandistų mėginimai lyginti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos istoriją su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija taip pat prasilenkia su logika ir faktais. 1923 metais Klaipėdos kraštas formaliai nepriklausė jokiai valstybei, jį, iki politinio sprendimo, turėjo kontroliuoti Tautų Lyga. Tad iš jokios valstybės Lietuva formaliai jo neatėmė.
***
Prezidentas G. Nausėda savo kalboje vengė aštresnių kampų. „Sveikinu Jus iš savo jaunystės miesto, iš miesto, kuris gerbia savo praeitį ir puoselėja savo ypatingą, įvairių kultūrinių ir istorinių klodų subrandintą tapatybę. Sveikinu Jus iš ilgaamžio, tačiau jaunatviško, drąsaus ir energingo miesto, kuriančio savo ateitį laisvoje, demokratinėje Lietuvoje“, – kreipdamasis į datos minėjimo dalyvius sakė šalies vadovas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Klaipėdos krašto prijungimas Lietuvai svarbus ne tik dėl jūros vartų į pasaulį. Pasak šalies vadovo, taip į Lietuvos valstybę įsiliejo neišmatuojamos svarbos istorinis ir kultūrinis regionas. Tai Lietuvos raštijos lopšys, Mažvydo, Vydūno veiklos erdvė, kraštas, kur spausdinta „Aušra“ ir daugybė kitų leidinių, kuriuos platindami knygnešiai kėlė lietuvystės dvasią caro cenzūros alinamoje Lietuvoje.
Prezidentas klaipėdiečiams palinkėjo džiaugtis ir švęsti prisimenant tuos, kurių drąsia vizija, išmintimi ir ryžtu Klaipėda ir jos kraštas prieš šimtą metų amžiams tapo ne tik Lietuvos suvereniteto, bet ir lietuvių tapatybės neatsiejama dalimi.
Sveikindamas Klaipėdą prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga, Prezidentas miestui įteikė ypatingą relikviją – Lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais Jonui Budriui padovanotą autentišką grafiną.
„Sukilimo Klaipėdos krašte ryžtingas vadovas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys yra vertas ypatingos pagarbos ir atminimo. Tegul prie šio Lietuvos karžygio ir Klaipėdos krašto patrioto atminimo puoselėjimo Klaipėdoje prisideda ir ši unikali relikvija. Tikiu, kad ji bus brangi kiekvienam klaipėdiečiui“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas klaipėdiečiams palinkėjo džiaugtis ir švęsti prisimenant tuos, kurių drąsia vizija, išmintimi ir ryžtu Klaipėda ir jos kraštas prieš šimtą metų amžiams tapo ne tik Lietuvos suvereniteto, bet ir lietuvių tapatybės neatsiejama dalimi.
Komentarai