Seimas būrė ateitį

2023 m. sausio 18 d. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė pirmąjį šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurioje buvo diskutuojama apie kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą, su kuria susiduria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė ir paslaugų sektorius, ir jos priežastis.

Kaip akcentuojama parlamento Ateities komiteto pranešim spaudai, 2022 m. valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis mokinių, matematikos, fizikos, chemijos populiarumas tarp moksleivių menkas, labai trūksta šių dalykų mokytojų.

Nepaisant politinių įsipareigojimų ir administracinių pastangų, Lietuvoje parengiama per mažai gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų, kad būtų užtikrinta tvari aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriaus ateitis, – pranešime cituojamas Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino apibendrinimu, didžioji dauguma šiandieninių Lietuvos mokinių net nelaiko biologijos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų, kurie, lyginant su pažangiomis valstybėmis, turėtų būti norma.

Mokiniai šių mokomųjų dalykų, kaip pabrėžiama pranešime, nelaiko praktiškais ir mieliau renkasi lengvesnius egzaminus. Pakeisti esamą situaciją bus sunku dėl mokytojų stygiaus.

„Kadangi dauguma jaunuolių atsisakė mokytis šių svarbių disciplinų, ilgainiui reikėjo vis mažiau šių disciplinų mokytojų, todėl turim juokingai mažus skaičius. Šiandien chemijos mokytojų Lietuvoje yra 420, fizikos – 540, informacinių technologijų – 690. <…> Jeigu mes nuspręstume ateityje daugumą savo mokinių privalomai mokyti gamtos mokslų, tiesiog nebūtų kam jų mokyti“, – teigė G. Sarafinas.

Negalime sakyti, kad šių specialistų trūkumas yra aukštųjų mokyklų problema, pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. R. Lopata. „Universitetų pirmasis uždavinys yra „įmąstyti“ savo šalį ir visuomenę, laike ir ateityje, o ne ruošti, arba tenkinti darbdavius, specialistais – tai principinė mano pozicija“, – akcentavo komiteto pirmininkas.

Darius Lasionio, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus ir vieno iš surengtos diskusijos iniciatorių, nuomone, reikia ne tik toliau kelti mokytojų prestižą, bet ir peržvelgti mokyklinių mokomųjų dalykų sąrašą, o informacinių technologijų mokiniai mokyklose turėtų būti mokomi jau 6–7 klasėse. „Ar galite patikėti? Šiandien technologijų pamokose berniukai su siaurapjūkliu pjausto, kai aplinkui aukštųjų technologijų amžius. <…> Mokyklose turi atsirasti šiuolaikinių technologijų mokymas, arba formalus, arba neformalus, kuris skatintų susidomėjimą skaitmeninimu, programavimu, robotika, suteiktų žinias, kurios būtų vėliau naudingos tiems patiems vaikams renkantis profesiją, nesvarbu, kur jie eitų“, –  tvirtino D. Lasionis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas išsakė poziciją, kad moksleivių ir studentų pasiskirstymas tarp skirtingų profesinių krypčių nėra esminė problema. Jo pastebėjimu, pagrindinė grėsmė kyla iš mažo gimstamumo ir mažėjančio studentų kiekio, kuris nėra pakankamas mūsų ekonomikai.

„Pirmiausia turime žiūrėti demografiją. Per dešimt metų perpus sumažėjo abiturientų skaičius, nuo 38 tūkst. iki 19 tūkst. Karta, kuri ateina į darbo rinką, yra perpus mažesnė už tą, kuri išeina iš darbo rinkos. Universitetų bakalauro absolventų nuo 2009 metų sumažėjo 61 proc. Liko kiek daugiau nei trečdalis, lyginant su tuo, ką turėjom prieš dešimtmetį. <…> Turime galvoti kaip didinti bendrai studentų, jaunimo skaičių, gimstamumą, imigraciją, studentų pritraukimą ir t. t.“, – sakė viceministras G. Jakštas.

Seimo Ateities komitetas tęs diskusijoje išryškėjusios problematikos nagrinėjimą kituose savo renginiuose ir posėdžiuose. Komiteto nuomone, efektyvia platforma verslo ir pramonės atstovams išsakyti savo poziciją galėtų būti šiuo metu vykstančios viešosios konsultacijos dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projekto.

Diskusijoje taip pat dalyvavo ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis;​ l. e. p. asociacijos INFOBALT direktorius Virgilijus Dirma; asociacijos „Baltijos automobilių detalių klasteris“ pirmininkas Giedrius Valuckas; Ministrės Pirmininkės patarėja Aistė Kairienė.

Diskusijos moderatoriai: Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata ir komiteto biuro patarėjas Giedrius Viliūnas.

Diskusijos įrašą galima rasti Seimo interneto svetainės „YouTube“ paskyroje Atviras Seimas.