Visi žinome, kad senstant medžiagų apykaita – kalorijų deginimo ir organizmo veikimo greitis – keičiasi, tačiau kol kas labai nedaug težinoma apie šių pokyčių laiką, rašo „Science Alert“.
Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu analizuota įvairaus amžiaus žmonių medžiagų apykaita, pateikė gana netikėtų išvadų.
29 šalyse išanalizavę apie 6,5 tūkst. asmenų, kurių amžius – nuo 8 dienų iki 95 metų, duomenis, mokslininkai surinko didžiulį kiekį informacijos. Geriamąjį vandenį papildę izotopais, o paskui analizuodami, kaip greitai jie pasišalina su šlapimu, tyrėjai apskaičiavo kiekvieno dalyvio dienos energijos sąnaudas.
Priešingai populiariam įsitikinimui, mūsų medžiagų apykaita aukščiausią tašką pasiekia kūdikystėje. Tad būdami paaugliais kalorijas deginame tik šiek tiek greičiau nei pasiekę vidutinį amžių.
Kitaip tariant, vidutiniam amžiui būdinga platėjanti juosmens linija gali būti visai ne lėtėjančios medžiagų apykaitos pasekmė.
„Augant ir senstant vyksta daug fiziologinių pokyčių, – sako Duke`o universiteto evoliucinės antropologijos docentas Hermanas Pontzeris. – Prisiminkime brendimą, menopauzę, kitus gyvenimo tarpsnius. Keisčiausia tai, kad mūsų „medžiagų apykaitos etapų“ laikas nesutampa su pagrindiniais gyvenimo etapais.“
Jauname amžiuje mūsų medžiagų apykaita sulėtėja maždaug 3 proc., kol sulaukiame 20 metų. Tyrimo duomenys rodo, kad brendimo laikotarpiu jokio staigaus šuolio nefiksuojama. Nuo 20 iki 50 metų medžiagų apykaitos tempas būna stabiliausias.
Tačiau perkopus 60-metį, kaip teigia mokslininkai, medžiagų apykaita ima lėtėti maždaug 0,7 proc. per metus. Devyniasdešimtmečiui vidutiniškai per dieną reikia 26 proc. mažiau kalorijų nei vidutinio amžiaus žmogui – ne tik dėl mažesnės raumenų masės, bet ir dėl to, kad jo ląstelių veikla lėtėja.
Tačiau tik pirmaisiais 12 gyvenimo mėnesių energijos poreikis iš tiesų ženkliai kinta. Vienerių metų vaikas degina kalorijas maždaug 50 proc. greičiau nei suaugęs žmogus. Pasak H. Pontzerio, net ir atmetus spartų svorio augimą, energijos vartojimas pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vyksta „reaktyviniu“ greičiu.
„Kažkas tokio vyksta kūdikio ląstelėse, kad jos būtų aktyvesnės, tačiau mes kol kas nežinome, kas tai per procesai“, – sako H. Pontzeris.
Vandens izotopų technikos, dar vadinamos „dvigubai pažymėto vandens“ metodu, panaudojimas yra svarbus aspektas. Tai reiškia, kad mokslininkams pavyko išmatuoti visą per dieną sudeginamą energiją, o ne tik būtinas kalorijas, reikalingas gyvybei palaikyti, kurioms iki šiol buvo skiriama daugiausia dėmesio.
Kadangi analizės metodas yra toks išsamus, o imtis tokia didelė ir plati, tyrimas leidžia mums geriau suprasti, kaip keičiasi medžiagų apykaita, nepriklausomai nuo visų kitų procesų, kurie vyksta organizme senstant. Mes vis dar nesuprantame visų pokyčių, bet bent jau galime juos aiškiau matyti.
Tyrimo išvados taip pat gali būti naudingos pritaikant sveikatos priežiūros procedūras konkretiems žmonėms ir konkrečioms amžiaus grupėms, atsižvelgiant į joms būdingus medžiagų apykaitos pokyčius. Atlikę daugiau tyrimų, turėtume dar geriau suprasti, kas vyksta.
„Visa tai leidžia daryti išvadą, kad medžiagų apykaita audiniuose, darbas, kurį atlieka ląstelės, gyvenimo eigoje keičiasi kiek kitaip nei manėme iki šiol, – sako H. Pontzeris. – Norint atsakyti į šiuos klausimus, iš tiesų reikia labai daug duomenų.”
Tyrimas paskelbtas leidinyje „Science“.
Šaltinis: LRT.LT
