Šūviai, signalinės raketos ir galiausiai – įžengimas į Lietuvos teritoriją. Pasieniečiai praneša apie vis agresyvėjančius Baltarusijos pareigūnų veiksmus pasienyje. LRT.lt kalbinti buvę Lietuvos kariuomenės vadai tikino neabejojantys, kad režimo provokacijos bus vis įžūlesnės, tačiau, jų įsitikinimu, mūsų pareigūnai turi vengti didesnio masto ginkluoto konflikto net ir tada, jei pasienyje ginklas bus nukreiptas į juos.
LRT.lt primena, kad į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Tačiau, Lietuvai nusprendus neįleisti migrantų ir jiems nurodyti, kad į šalį galima patekti tik per diplomatines atstovybes ar specialius pasienio punktus, migrantų srautai ėmė mažėti.
Tiesa, panašu, jog tai suerzino Minsko režimą, kuris, pasak Lietuvos pareigūnų, organizuoja neteisėtą migraciją. Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai pastaruoju metu teigia vis dažniau girdintys Baltarusijos pusėje aidinčius šūvius, leidžiamas signalines raketas.
VSAT neseniai pranešė užfiksavusi, kaip Baltarusijos pareigūnai į Lietuvos teritoriją stumia migrantus, o paskui ir patys neteisėtai peržengia šalių sieną. Anot VSAT, sieną pažeidė 12 Baltarusijos pareigūnų, dėvėjusių riaušėms malšinti skirtą ekipuotę.
Po šio įvykio Lietuva įteikė notą Baltarusijai.
Dar vėliau pasieniečiai išplatino vaizdo įrašą, kuriame fiksuota, kaip Baltarusijos pareigūnų paruošti 4 migrantai provokatoriai įėjo į Lietuvos teritoriją ir čia lūkuriavo Lietuvos pasieniečių. Provokatoriai, kaip matoma vaizdo įraše, galiausiai sugrįžo atgal į Baltarusijos pusę, o ten Baltarusijos pareigūnų filmuojami emocingai pasakojo apie neva Lietuvos pusėje patirtą smurtą.
Taip pat skaitykite
Pasienietis: tai labiau panašu į apsižioplinimą
LRT.lt kalbintas Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) pirmininkas Jevgenijus Amelinas tvirtino, kad šiuo metu pasienyje su Baltarusija įtampos ir provokacijų netrūksta, o Baltarusijos pareigūnų įžengimas į Lietuvos teritoriją tapo pirmu tokiu įvykiu po to, kai Lietuva nutarė taikyti migrantų neįleidimo į Lietuvą strategiją. Vis dėlto, anot pašnekovo, pastarasis atvejis greičiau panašus į Baltarusijos pareigūnų apsižioplinimą.
„Sakyčiau, kad galbūt ta situacija galėjo susiklostyti dėl Baltarusijos pasieniečių neprofesionalumo, o galbūt net ir dėl apsižioplinimo. Kodėl? Jeigu Baltarusijos pasieniečiai norėtų padaryti kokį nors poveikį mūsų pareigūnams, jie juos (migrantus – LRT.lt) pastūmėtų dar labiau, galbūt būtų net kokia nors palyda, būtų papildomi signalai mūsų pareigūnams duoti.
O čia išėjo atvirkščiai – mūsų pareigūnai davė jiems nurodymą, kad „jūs kirtote valstybės sieną, todėl nedelsdami grįžkite atgal“. Iš pirmo karto jie nesureagavo, nes galbūt Baltarusijos pareigūnams vadovaujantis asmuo nesuprato. Bet vėliau jie suprato, kad kirto sieną, ir atsitraukė“, – aiškino J. Amelinas.
Patyręs pasienietis teigė, kad šiuo metu pasienyje itin svarbu pareigūnams dirbti ramiai, nereaguoti į provokacijas, suvokiant, kad migrantai, kurie tapo Minsko režimo įrankiu, yra aukos.
„Svarbiausia yra išlaikyti šaltas emocijas. Pasieniečiai yra žmonės. Migrantai irgi yra žmonės. Nėra nieko blogiau, kai tas, kuris sukūrė šitokią blogą situaciją, yra už valstybės ribų. Bandydamas taisyti tą blogą situaciją, tu turi reikalų su tais žmonėmis, kurie dėl to nėra kalti, nes jie patys yra įvelti į šitą procesą ir dažniausiai yra aukos“, – dėstė LPPPS vadovas.
LPPPS pirmininkas teigė, kad, pavyzdžiui, šūviai pasienyje nėra naujiena – pasieniečiai nuolat girdi šūvius Baltarusijos teritorijoje, registruoja juos, praneša kitoms tarnyboms apie tai.
„Gal tai šaudymo pratybos? Gal tai yra medžiotojų šūviai? Tai vyksta kitoje valstybėje, tu nematai neigiamų šūvio padarinių, nematai kitų pavojų, signalų. Jei šūvių skaičius padidėtų, jei būtų šaudoma tuose taškuose, kur anksčiau negirdėjome, tai galbūt darbo imtųsi VSAT atskiri skyriai, jie analizuotų situaciją, vertintų grėsmes, galbūt praneštų Valstybės saugumo departamentui“, – komentavo pasienietis.
J. Amelinas, paklaustas, kokie Baltarusijos pasieniečių veiksmai būtų traktuojami kaip raudonos linijos peržengimas, kada galima būtų panaudoti prievartą ar kitus veiksmus, paragino prisiminti pagrindinius įstatymuose numatytus principus. Pasak jo, pasienietis naudoti, pavyzdžiui, ginklą gali tik tada, jei mato tiesiogiai jo ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai gresiantį pavojų.
Vis dėlto, jo teigimu, net jei Baltarusijos pasienietis paleistų šūvį į Lietuvos pusę, tai nebūtų traktuojama kaip karinė ataka ar jos inicijavimas.
„Jeigu kalbėtume apie šūvius, kurie įvyktų mūsų pareigūnų, sienos stebėjimo sistemų akivaizdoje, kitaip tariant, jei matytume, kad Baltarusijos pasienietis, kariškis išsitrauktų ginklą, nukreiptų ginklą į mus, jei fiksuotume šūvį prie sienos, tai tokiu atveju būtų visų pirma vertinama, kokios priežastys lėmė tokį veiksmą, vertinama, kur buvo nukreiptas ginklas, kokios buvo aplinkybės.
Aišku, kaip man, dirbusiam 20 metų pasienyje, kažkada sakė vienas iš vadų, šūvio šiaip sau nebūna. Jei jau iššauni, tai galbūt bandydamas ką nors perspėti, duoti signalą, mėgindamas ką nors sužeisti. Koks nors tikslas yra. Taigi, šūvio atveju būtų vertinama, koks buvo šūvio tikslas“, – aiškino J. Amelinas.
Sakyčiau, kad galbūt ta situacija galėjo susiklostyti dėl Baltarusijos pasieniečių neprofesionalumo, o galbūt net ir dėl apsižioplinimo.
J. Amelinas
Ragino nepasiduoti provokacijoms
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, parlamentaras Arvydas Pocius griežčiau įvertino Baltarusijos pareigūnų veiksmus, kai jie įžengė į Lietuvos teritoriją.
„Čia yra provokatyvus veiksmas, provokacija, nes peržengiama valstybės sienos riba ir jie tai puikiai žino. Tai yra erzinimas ir provokavimas. Turėkime omeny, kad jau yra prasidėję „Zapad“ mokymai, aktyvioji jų fazė prasidės tik rugsėjį, bet jau dabar pratybos ten vyksta.
Baltarusijos valstybinę sieną saugo Valstybės saugumo tarnyba, tad visi tie veiksmai – ir lėktuvo nutupdymas Minske, ir šios situacijos su pabėgėliais – yra tos pačios tarnybos koordinuoti veiksmai“, – LRT.lt kalbėjo A. Pocius.
Jis teigė esantis įsitikinęs, kad tai ne pabaiga – provokacijų iš Baltarusijos pusės tik daugės, jos bus įžūlesnės. Pasak A. Pociaus, Lietuvos pusė kol kas elgiasi išmintingai, nesiveldama į provokacijas. Tokią strategiją, jo įsitikinimu, būtina taikyti ir toliau.
„Nemanau, kad reikia griežtesnio atsako, kadangi jie (Minsko režimas – LRT.lt) to ir siekia. […] Tikrai nereikia pasiduoti provokacijoms, o jei bus aiškūs agresijos veiksmai prieš mūsų valstybę, tai, aš manau, tiek pasieniečiai, tiek Lietuvos kariuomenė žinos, ką reikia daryti“, – pabrėžė buvęs kariuomenės vadas.
A. Pocius kartojo, kad, nors Baltarusijos pasieniečių įžengimas į Lietuvos teritoriją ir yra provokacija, jos dramatizuoti nereikėtų. Jo įsitikinimu, jei sieną kirstų keliasdešimt ginkluotų Baltarusijos pareigūnų, jei žygiuotų į šalies gilumą, jei būtų sužeistas bent vienas Lietuvos pareigūnas, tada jau būtų galima kalbėti apie raudonųjų linijų peržengimą.
„Jeigu pusę metro pareigūnai įžengė į mūsų teritoriją, vykdydami pabėgėlių išstūmimo operaciją, tai sakyčiau, kad tai nėra koks nors labai rimtas provokacinis aktas. Bet jeigu įeitų į teritoriją keliasdešimt ginkluotų Baltarusijos karių ar kitų pareigūnų su aiškiais identifikaciniais skiriamaisiais ženklais, tai aš manau, kad tam tikra reakcija į tai turėtų būti. Jei nuaidėtų šūvis, tai būtų kraštutinis atvejis, į tai irgi reikėtų reaguoti. Jeigu yra sužeidžiamas arba nukaunamas kuris nors mūsų pareigūnas, tai, be abejonės, tokiu atveju turi būti atsakomieji veiksmai“, – dėstė pašnekovas.
Buvęs kariuomenės vadas: jėgos panaudojimas nebūtų buvęs teisingas sprendimas
LRT.lt kalbintas kitas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus teigė neabejojantis, kad kai Baltarusijos pareigūnai kirto sieną, Lietuvos pasieniečiai galėjo reaguoti griežčiau, tačiau, anot jo, gerai, kad agresyvaus atsako nesiimta.
„Pasieniečiai galėjo duoti griežtesnį atsaką, tik klausimas, ar reikėjo. Šitoje situacijoje, manyčiau, Lietuvos reakcija iš principo buvo teisinga, nelabai įsivaizduoju kitokios. Baltarusijos pasieniečiai buvo ginkluoti, pažeidimas yra užfiksuotas, tiesa, tik mobiliųjų telefonų kameromis. Patys baltarusiai neigia tai. Jeigu mūsų pasieniečiai būtų panaudoję fizinę jėgą, galėjo įvykti susišaudymas, o susišaudymas pasienyje gali turėti labai žiaurių pasekmių“, – aiškino V. Tutkus.
Tikrai nereikia pasiduoti provokacijoms, o jei bus aiškūs agresijos veiksmai prieš mūsų valstybę, tai, aš manau, tiek pasieniečiai, tiek Lietuvos kariuomenė žinos, ką reikia daryti.
A. Pocius
„Jėgos panaudojimas nebūtų teisingas sprendimas. Jeigu Baltarusijos pareigūnai būtų įžengę į Lietuvos teritoriją giliau, bent kokį kilometrą, tada būtų kita kalba – galima būtų juos pabandyti atkirsti, pabandyti sulaikyti. O dabar šitoje situacijoje, jei man reikėtų duoti įsakymą, tikrai neliepčiau Lietuvos kariams ar pasieniečiams šaudyti, nes kulkos, jai išlėkus, nesustabdysi“, – pridūrė pašnekovas.
V. Tutkus akcentavo, kad, stebėdamas vis pasikartojančias provokacijas pasienyje su Baltarusija, jis pasigenda Europos Sąjungos ir NATO reakcijų. Jo įsitikinimu, Lietuva turėtų stengtis, kad šios organizacijos taip pat pareikštų savo poziciją apie Minsko režimo veiksmus Lietuvos pasienyje.
„Man norėtųsi, kad būtų vieša reakcija iš Europos Sąjungos. Mūsų politikai džiaugiasi, kad migrantų krizę pristabdė, susitarę su Iraku, bet gi ne Lietuva, o Europos Sąjunga susitarė su Iraku. Aišku, mes tuo ir stiprūs, kad esame tiek NATO, tiek ES nariai. Tai reiškia, kad tada, kai mūsų pajėgumų galbūt neužtenka, turime visą teisę reikalauti iš tų organizacijų, kurių nariais mes esame, reakcijos. Mano manymu, mūsų politikai turėtų reikalauti ES ir NATO reakcijos, nes ginkluotų pareigūnų įžengimas į NATO valstybės teritoriją yra labai negeras ženklas“, – aiškino V. Tutkus.
Buvęs kariuomenės vadas teigė manantis, kad, Lietuvai nesustiprinus savo sienos, Aliaksandro Lukašenkos režimas ir toliau agresyvės. Pašnekovas neatmetė, kad Minskas gali pasitelkti ir migrantus, bėgančius iš Afganistano.
Pasak V. Tutkaus, šios aplinkybės reiškia, kad įtampa Lietuvos pasienyje didės. Anot jo, iš vienos pusės, neatmestina, jog pasienyje gali įvykti susišaudymas, tačiau, kita vertus, pasak V. Tutkaus, abi pusės sieks išvengti rimto konflikto, į kurį įsilietų karinės pajėgos.
„Šūvis nereiškia karo, bet tai yra labai nepageidautinas, sudėtingas incidentas abiem pusėms. […] Iš principo visi sieks išvengti konflikto. Jei baltarusiai pradėtų konfliktą patys, Lietuvai vienai atsakyti būtų sunku, nors tam tikram atsakui pakaktų pajėgumų.
Bet esame NATO valstybė, veikia 5 straipsnis – kai JAV po teroristinių atakų kreipėsi į NATO su prašymu aktyvuoti 5 straipsnį, jis buvo aktyvuotas ir į Afganistaną NATO ėjo kaip aljansas. Tai yra pavyzdys, kuriuo turime remtis. Jei karinė intervencija į Lietuvą prasidėtų, neabejoju, kad NATO reaguotų čia ir dabar“, – kalbėjo V. Tutkus.
Nepritaria buvusios prezidentės mintims
Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė feisbuke rašė, kad kol pasienyje su Baltarusija nėra fizinio barjero, tol naudoti ten kariuomenę labai pavojinga, nes tikėtini ginkluoti konfliktai. Anot jos, nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje be labai konkretaus apibrėžimo, kaip bus panaudojama kariuomenė, labai pavojingas karinio konflikto požiūriu.
LRT.lt primena, kad neseniai Seimas priėmė įstatymų pataisas, kuriomis numatyta galimybė suteikti daugiau įgaliojimų kariams veikti pasienio ruožuose ekstremaliosios situacijos metu. Įstatymų pakeitimai numato, kad ekstremaliųjų situacijų atvejais, siekiant išvengti grėsmės visuomenei, galima pasitelkti karinius vienetus.
Nustatyta, kad kariai tokiais atvejais gali duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Šūvis nereiškia karo, bet tai yra labai nepageidautinas, sudėtingas incidentas abiem pusėms.
V. Tutkus
A. Pocius tvirtino pritariantis teiginiams, kad gausesnių kariuomenės dalinių pasitelkimas pasienyje gali padidinti karinio konflikto tarp valstybių grėsmę. Vis dėlto, anot jo, net ir kariuomenės pasitelkimo atveju reikia nepamiršti, kad Lietuva yra NATO narė, tad turi užnugarį ir dėl savo sprendimų dvejoti neturėtų.
„Teoriškai galimas toks variantas (karinio konflikto – LRT.lt), reikia visokius variantus vertinti. Manau, kad ir dabartinės kariuomenės vadas, ir dabartinė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybė kartu derina savo planus, veiksmus, vertina situacijas. Manau, kad ir Valstybės gynimo taryboje tokie klausimai yra aptarti.
Manau, kad valstybės vadovas, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, turi taip pat pasakyti savo ryžtingus žodžius tam tikru momentu. Esame NATO valstybė, tad prezidentas turi kalbėtis su mūsų sąjungininkais, kalbėtis ne tik su ES vadovybe, bet ir su NATO vadovybe“, – kalbėjo A. Pocius.
Kitas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Tutkus ragino nedvejoti ir ryžtingiau pasitelkti karius į pasienį.
„Šiandien konkreti užduotis – išspręsti migrantų krizę. Jei vien kalbėsime, dalysime interviu, lauksime, kol Europos Sąjunga ateis į pagalbą, patikėkite, ta krizė neišsispręs. Mes ją turimais pajėgumais turime spręsti. Ką mes turime? Pasienį, policiją, savanorius, kariuomenę, šaulius. Vadinasi, šiame etape turime juos pasitelkti. Bijoti A. Lukašenkos? Jis prieš Lietuvą jau ir taip pakankamai veikia, ir mūsų kariuomenės nesant šalia sienų“, – dėstė pašnekovas.
Anot jo, kariuomenė pasienyje tam tikra prasme atliktų ir atgrasymo funkciją – Baltarusijos pareigūnai nedrįstų kirsti sienos ar panaudoti ginklo.
„Valstybė, žinanti, kad tokie incidentai įmanomi, turi pasitelkti kariuomenę. […] Jeigu yra krizė, pavojus pasienyje, tai yra savanoriai, yra kariuomenė, yra Šaulių sąjunga, tai statykime ten karius ir nebus jokių incidentų. Jeigu siena bus stebima, tai matys ir Baltarusijos pusė, niekas su ginklais neis.
Jei vis dėlto ir tokiu atveju įvyktų incidentas, kitaip tariant, jei Baltarusijos pareigūnai bandytų su ginklu prasiveržti, tada jau į tai turėtų būti karinė reakcija“, – tikino V. Tutkus.
Šaltinis: LRT.LT
