Autorė yra humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė
Šiandien Vilniaus universitetas didžiuojasi ne tuo, jog yra seniausioji aukštoji mokykla, bet kad yra pirmasis universitetas Lietuvoje, turintis patvirtintą įvairovės ir lygių galimybių strategiją (2020–2025 m.). Vienas iš strateginių uždavinių buvo lyčių lygybės plano ir lyčiai jautrios kalbos gairių parengimas.
Universitetas paskelbtose „Lyčiai jautrios kalbos gairėse“ informuoja įsipareigojęs lygybei, įvairovei ir įtraukčiai visose universiteto gyvenimo srityse, visuose lygmenyse.
Dokumentas kaip atgyvenusią ir dažnu atveju diskriminacinę skelbia lietuvių kalbos taisyklę gramatinę vyriškąją giminę naudoti kaip neutralią. Dokumente pasiūloma alternatyva – lyčiai jautri kalba, kurios vartojimas turėtų apimti „visų VU administracijos lygių komunikaciją ir dokumentus, akademines publikacijas, kolegišką bendravimą, bendravimą tarp dėstytojų ir studenčių/–tų, studijų proceso, VU kuriamų mokymo platformų ir priemonių, skirtingų rūšių duomenų bazių kalbą.“
Jėzuitų įkurtas universitetas iškelia klausimą „ar [egzistuoja] tik dvi lytys?“, tačiau vengdamas tiesaus atsakymo (ar konsultacijos Gamtos mokslų fakultete) teigia, jog „tarp Vilniaus universiteto bendruomenės narių yra žmonių, kurių savęs suvokimas vyksta anapus binarinės (dvinarės – moteris/vyras) lyties ir gramatinės giminės sistemos, o mūsų spėjimas remiantis išore gali būti klaidingas. Todėl vadovaujantis bendru pagarbos principu bendraujant žodžiu ir raštu vertėtų kreiptis taip ir vartoti tokias giminės formas ar jų atitikmenis, kokias renkasi pats žmogus.“
Gairių rengėjai pateikia kelias strategijas, kurių pagalba kalba gali tapti jautri lyčiai, t.y. atsisakius „diskriminuojančių“ elementų būtų daug „pažangesnė“. Pavyzdžiui, vengiant nuorodų į lytį: renkantis formas, kuriose lyčių skirtumai pranyksta (pvz., tyrimo dalyvių teigimu), praleidžiant giminę žyminčias galūnes, trumpinant formas raštu (pvz., visų stud. pažymiai) ir pan.
Specialiai akcentuojant lytis: „Mielos studentės ir mieli studentai…“, „tyrimo dalyviai ir dalyvės“; suduriant galūnes „žiūrov(i)ų apklausa parodė“, „respondentų_čių pasiskirstymas“, „bendruomenės narė (–ys)“. Tiesa, dokumentas šiais atvejais nieko naujo į mūsų kalbos politiką neatneša, panašūs pasiūlymai dėl lyčiai neutralios kalbos jau buvo išsakyti 2018 metais parengtame leidinyje Lyčių požiūriu neutrali kalba Europos Parlamente.
Toliau skaitome gaires. Jų rengėjai siūlo keisti moteriškąją giminę toje vietoje, kur įprastai neutralumo teisėmis būna vyriškoji: „partijos paskelbė savo ministrių kabinetus“. Iš tiesų, toks gyvenimiškas pavyzdys iš LR politinio gyvenimo buvo pastebėtas, jo atspindžių būta ir kalbinėje raiškoje interneto erdvėje.
Įdomesnis kitas vyriškos giminės, kaip taikančios į neutralios statusą, kuriam prieštaraujama, pavyzdys. Žodį žmogus rekomendacijose siūloma keisti į žmoga. Tiesa, pamirštama, kad lietuvių kalbos žodyne žmogas reikšmė žmogus, vyras. Vadinasi, žmoga, galimas moteriškas šio žodžio atitikmuo, panašiai, kaip žmogė – žmona.
Prisiminkime dar vieną lietuvišką žodį, kuris naudotas, kai sunku apsispręsti dėl lyties, žmogysta – žmogus, asmuo (be lyties) („Negali nė suprast, kas tę per žmogysta“). Ar ne tokios reikšmės ieško gairių rengėjai? O atmestas jis buvo bene dėl pejoratyvinio atspalvio. Tradicinėje kultūroje vertybe laikytas aiškus žmogaus lytiškumo, moters – vyro, suvokimas. Tiesa, lietuvių kalboje turime lyties požiūriu ir neutralų kreipinį – tamsta / tamstos.
Galima būtų tik šyptelti dėl tokių VU mokslininkų rekomendacijų. Tačiau šie neslėpdami įvardina, jog jų atsiradimo priežastis – ideologinė. „Šis apsisprendimas siekia pakeisti ilgą laiką gyvavusią ir laikytą norma konvenciją, kad vyriškoji giminė yra neutrali. Nepaisant to, kad ši konvencija buvo kone automatizuota ir aptinkama visur nuo akademinių tekstų iki profesijų klasifikatorių, ji ideologiška ir dažnu atveju diskriminuojanti.“
Manytina, jog rengiant kontroversiškiausias gairių nuostatas remtasi autonominės ES institucijos, Europos lyčių instituto, įkurto stiprinti lyčių lygybę, 2019 metais parengta Lyčiai jautrios komunikacijos priemone. 65 lapų apimties publikacijoje detalizuojama, kokių diskriminacinių apraiškų reikėtų atsisakyti, kada naudoti lyčiai neutralią, o kada jautrią kalbą.
Akcentuojama, jog reikėtų vengti naudoti vyrišką formą, kaip neutralią, pateikiama daug keistinų žodžių. Pavyzdžiui, angl. „man“ – žmogus, vyras, keistina į „person“ (tos pačios reikšmės, bet lyties atžvilgiu neutraliu terminu); „workman“ (darbininkas) keistina į „worker“; „policeman“ į „police officer“ (policininkas) ir pan. Priemonėje taip pat akcentuojami įvardžiai, kuriais reikėtų kreiptis į asmenis, kurių savo lyties suvokimas ne binarinis.
Kas paskatino universitetą tokiems įsipareigojimas ir siūlymams? Viena iš paskatų – LR Darbo kodekso 26 straipsnio nuostata, jog visiems darbdaviams įtvirtinama pareiga įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, o organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, darbdaviai privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priežiūros priemones. Tiesa, Darbo kodekse nieko nesakoma apie kalbą. Tikėtina, jog lyčiai jautrios kalbos gairės parengtos norint dalyvauti vienoje stambiausių ES mokslo finansavimo programų.
Programoje „Europos horizontas“ (biudžetas ~95,5 mlrd. Eurų) būtina dalyvavimo sąlyga – oficialūs institucijų lyčių lygybės planai ir įrodymai, kad jie yra įgyvendinami. Įgyvendinimas dažniausiai susijęs su lyčių proporcingu atstovavimu naujai sudaromoms darbo grupėms, komitetams, komisijoms ir pan. arba atnaujinant jų sudėtį (pavyzdžiui, balansas 40/60) bei įvedant lyčiai neutralią kalbą. Lyčių lygybės tema vedami mokymai personalui, temos integruojamos į dėstomus dalykus ir t. t. Programa yra viena iš kertinių Europos Komisijos priemonių, siekiančių sukurti į lyčių lygybę orientuotą mokslo tyrimų aplinką pagal patvirtintą Lyčių lygybės strategiją. „Europos horizonto“ programoje dalyvauja dvi aukštosios Lietuvos mokyklos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetai.
Jau kuris laikas stebime kaip didelė ideologizuota kalbos keitimo banga ritasi per Vakarų Europą ir JAV. Ir tenai kalbos sąvokų pakeitimas vyksta keliais būdais, nuo lyčiai neutralių terminų iki naujadarų įvedimo. Aukščiausiu lygiu, Kongrese santykius įvardijančius terminus, pavyzdžiui, tėvas ir mama, sūnus ir dukra siūloma keisti į lyčiai neutralius tėvai, vaikai.
Vokietijoje mokyklų dokumentuose motiną ir tėvą keičia tėvas nr 1, tėvas nr 2. Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje ligoninėse atitinkamai išnešiojančioji tėvų dalis ir negimdančioji tėvų dalis, vietoje motinos pienas siūloma sakyti žmogaus pienas, moteris – pastoti galintis asmuo, pagimdžiusios moterys – pagimdę žmonės ir pan. Tokio pobūdžio naujomis nuostatomis, pasak iniciatorių, nenorima marginalizuoti moterų, o minėti terminai naudotini translyčių ir ne binarinių asmenų kontekste, taip siekiant išreikšti pagarbą visoms lyties tapatybėms.
Šalyse, kuriose genderistinės ideologijos idėjos sklando jau kurį laiką, galime matyti, kaip realybėje vyksta įvardžių naudojimo pokyčiai. Pavyzdžiui, JAV viešai skelbiamos rekomendacijos kaip politkorektiškai bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Siūloma nepasikliauti matomais ar girdimais lyties požymiais, o, tarkime, prieš darbo pokalbį, atsargiai pasiteirauti, kaip asmuo nori būti įvardintas, kokį įvardį naudoja (jis/ ji /jie; pridėsime ir anglišką neutralų naujadarą „Ze“, kurio atitikmens mūsų progresyviausi kalbininkai dar nepasiūlė).
Siekiai nieko neįžeisti skamba gražiai, bet naujomis sąvokomis ar naujai suteikiamomis prasmėmis keičiama ne tik kalba, tačiau programuojamas ir mąstymas, keičiama tikrovė. Kai rekomendacijos tampa įstatymu, visuomenėje kyla konfliktas. Pavyzdžiui, JAV, Kanadoje įstatymai įpareigoja žmones kreiptis į kitus pagal jų pasirinktus įvardžius, nors jie ir neatitinka biologinės asmens lyties. Nesutinkantys su tokia nuostata mokytojai, dėstytojai – baudžiami, paduodami į teismą, atleidžiami iš darbo. Naujakalbė tampa politiniu įrankiu galios turinčiųjų rankose. Jeigu visuomenei uždedama prievolė pataikauti asmens norams, nors tai ir prieštarauja objektyviai realybei, atšliaužia lingvistinė diktatūra bei žodžio laisvės apribojimai.
Kol lyčių lygybės siekis apsiriboja tik moterų ir vyrų teisių lyginimu, tol tai yra viena medalio pusė. Kai prisidengiant tuo bandoma (panašiai kaip Stambulo konvencijos atveju) praplėsti biologija paremtą binarinę lyčių sampratą įnešant lytinės tapatybės įvairovės aspektus, peržengiamos sveiko proto ribos ir prasideda genderistinės ideologijos propagavimas.
Vilniaus universitetas Lyčiai jautrios kalbos gairėmis viešai pareiškė, jog nebėra tik žinių, tačiau, kas svarbiau, yra konkrečios ideologijos skleidėjas. Sovietiniais laikais universitetuose vykdyta intensyvi marksizmo ideologijos propaganda, nepritariantys jai – šalinti iš įstaigų.
Šiomis dienomis juose kerojasi nuo neomarksizmo medžio nuriedėjusi ES lėšomis finansuojama jaunimo indoktrinavimo sistema. Ideologijos nepalaikančios institucijos rizikuoja negauti finansavimo (prisimintinas ES lėšų sustabdymas „zonų be LGBT ideologijos“ pasiskelbusiems Lenkijos regionams). Iš pažiūros smulkūs bandymai koreguoti kalbą, liudija artėjančią reikšmingą ideologizacijos ir politkorektiškumo bangą.