Tai, jog judviejų dukra bus išskirtinė asmenybė, Amelios Earhart tėvai tikriausiai suprato labai anksti. Ir kaip kitaip, kai mergaitė rinko laikraščių iškarpas apie sėkmingas moteris, o šalia to dar laisvalaikį leido besikarstydama medžiuose ir su šautuvu medžiodama peles.
Ji turėjo savo autoritetus ir pasižymėjo stipriais įsitikinimais, tačiau pašaukimą surado ne iš karto. Išbandžiusi slaugės profesiją Pirmojo pasaulinio karo metu visgi suprato, jog veikiausiai niekada neužtildys nuotykių trokštančio vidinio balso, todėl beliko jo klausyti.
Įspūdingai prasidėjusi karjera
Viską pakeitė vienas merginos apsilankymas aerodrome, kuomet pilotas Frank‘as Hawk‘as pasiūlė jai pabūti šalia vieno skrydžio metu. Praleidusi ore vos 10 minučių Amelia žinojo, kad nori skraidyti pati. 1921 metais pradėjo lankyti pilotavimo pamokas ir per pusmetį sutaupė pakankamai pinigų, kad galėtų nusipirkti pirmąjį lėktuvą. Jis buvo ryškios, geltonos spalvos, todėl gavo vardą „Kanarėlė“. Pilotuodama būtent šį paukštelį Earhart pasiekė pirmąjį savo rekordą – tapo pirmąja moterimi, pasiekusia 14 tūkstančių pėdų altitudę (altitùdė – taško aukštis virš pasirinkto horizontalaus paviršiaus).
Nuo to momento jos karjera kilo tik aukštyn ir dešimties metų eigoje pilotės pasiekimų sąrašą papildė dar keli įspūdingi rekordai. Ji tapo pirmąja moterimi (ir antruoju žmogumi), sėkmingai perskridusia Atlanto vandenyną (1928) ir pirmuoju žmogumi, sugebėjusiu visiškai savarankiškai perskristi Ramųjį vandenyną (1935). Taipogi pagerino buvusį altitudės rekordą (naujasis siekė 18 tūkstančių pėdų). Kaip teigia pati Earhart, šių rekordų pasiekimas padėjo jai suprasti, kad moterys ir vyrai yra „lygūs darbuose, kurie reikalauja intelekto, susikaupimo, greičio, šaltų nervų ir drąsos“.
Aviacijos istoriją turėjęs pakeisti skrydis
Rodydama puikius rezultatus pilotė nė nesiruošė sulėtinti tempo, nes prieš akis laukė svarbiausias iššūkis. Artėdama prie savo 40-ojo gimtadienio moteris širdyje nešiojosi labai ypatingą norą: troško tapti pirmąja pasaulį apskridusia moterimi. Lemtingas skrydis prasidėjo 1937-ų metų birželį, Earhart palydovu tapo šturmanas Fred‘as Noonan‘as. Ilgos kelionės metu kolegos susidūrė su daugybe sunkumų: klaidinantys žemėlapiai, įvairūs lėktuvo „Elektra“ gedimai ir kt. Po paskutinio būtino sustojimo Naujojoje Gvinėjoje jie pakilo į dangų ir dingo tarp debesų… tiesiogine to žodžio prasme.
Nei žmonių kūnai nei lėktuvas niekados nebuvo rasti, o šį dingimą gaubia daugybė klausimų ir teorijų. Kadangi paskutinį kartą ryšys su Earhart užfiksuotas netoli mažos negyvenamos Haulando salos, kai kuriems tyrėjams teikė vilties tikėjimas, jog galbūt po nesėkmingo nusileidimo pilotė su šturmanu galėjo pasiekti krantą. Dauguma įvykį nagrinėjusių žmonių visgi yra linkę laikytis versijos, kad po tikėtino „Elektros“ gedimo lėktuvas krito žemyn į vandenį, kartu paskandindamas ir komandą.
Prisiminimas gyvas iki šiol
Nors Amelia Earhart (kaip ir jos šturmanas) paskelbta mirusia praėjus maždaug metams po dingimo, šviesus jos atminimas gyvas iki šiol. Dalį karjeros pilotė paskyrė drąsindama moteris įsitraukti į tradiciškai „vyriškas“ veiklas, kartu su kolegėmis įkūrė tarptautinę lakūnes vienijančią organizaciją „The 99s“. Paskutiniame laiške vyrui ji rašė: „Prašau prisimink, kad aš suvokiu manęs tykančius pavojus. <…> darau tai, nes noriu. Moterys privalo išmėginti dalykus, kuriuos jau išbandė vyrai, o jei padarys klaidų, jų nesėkmės taps iššūkiu kitoms“.
Pirmąja pasaulį savarankiškai perskridusia moterimi tapo lakūnė Geraldine „Jerrie“ Mock. Jos skrydis įvyko 1964-aisiais metais ir sekė senuoju Earhart maršrutu.