Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą.
Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Vamzdynai šiuo metu neveikia, tačiau prieš įvykstant tariamam sabotažui juose buvo dujų. Visi keturi nuotėkiai buvo aptikti prieš dvi savaites Baltijos jūroje prie Danijai priklausančios Bornholmo salos.
Ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson) pareiškimas yra atsakas į Rusijos prašymus būti įtrauktai į įtariamo sabotažo tyrimus.
„Švedijoje preliminarūs tyrimai yra konfidencialūs, o tai, žinoma, ne išimtis ir šiuo atveju“, – spaudos konferencijoje sakė M. Andersson.
„Kadangi nuotėkiai įvyko tarptautiniuose vandenyse, nors ir Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, Rusija turi galimybę patekti prie nuotėkių vietos, – pridūrė ji. – Dabar mes zoną atblokavome, todėl į ją gali patekti ir kiti laivai, tokios taisyklės.“
Tačiau premjerė pažymėjo, kad be Švedijos tyrėjų, pagal ES sistemą dar veikia ir „jungtinė tyrimo grupė“.
Anot jos, vyriausybė rengia atsakymą Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui, laišku paprašiusiam į tyrimą įtraukti Maskvą ir energetikos milžinę „Gazprom“, kuri yra pagrindinė minėtų dujotiekių savininkė.
Du iš nuotėkių įvyko Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, o kiti du – Danijos.
Švedijos valdžia praėjusią savaitę užblokavo zoną aplink nuotėkius, kad galėtų atlikti patikrinimą.
Po patikrinimo Švedijos prokuroras Matsas Ljungqvistas (Matsas Jungkvistas), vadovaujantis šalies slaptosios tarnybos (SAPO) atliekamai patikrai, ketvirtadienį pareiškė, kad „nusikaltimo vietos tyrimas sustiprino įtarimus dėl sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“.
Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas) rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad jie „informavo Rusiją“ apie tyrimo pradžią.
„Tačiau mes neturime noro kalbėtis su Rusija. Mes norime išsiaiškinti šio reikalo esmę ir tai darome su savo sąjungininkais“, – tuomet žurnalistams sakė J. Kofodas.
Keli Skandinavijos šalių seisminiai institutai dar prieš aptinkant nuotėkius šioje vietovėje užfiksavo tai, kas, „labai tikėtina“, buvo sprogimai.
Ir Vašingtonas, ir Maskva paneigė, jog yra kaip nors su tuo susiję.
BNS, Užsienio verslo naujienų skyrius
