Seimas,
minėdamas
Vilniaus
geto
likvidavimo
80-ąsias
metines
ir
vertindamas
šimtmečiais
trukusį
Lietuvos
žydų
įnašą
į
pasaulio
kultūrą
ir
Lietuvos
valstybės
kūrimą,
Lietuvos
žydų
karių
savanorių
įnašą
į
Lietuvos
valstybingumo
atkūrimą
1918–1920
m.,
pakvietė
šalies
institucijas
ir
įstaigas
skirti
didesnį
dėmesį
puoselėjant
Holokausto
aukų
atminimą,
pagerbiant
getų
antinacinio
pasipriešinimo
dalyvius.
Priimta
rezoliucija
parlamentas
paragino
antinacinių
rezistentų
–
geto
pasipriešinimo
dalyvių
bei
teisuolių,
gelbėjusių
savo
kaimynus
žydus,
vardais
pavadinti
miestų
ir
miestelių
mokyklas,
gatves
ir
skverus.
Respublikos
Prezidentui
rekomenduota
suteikti
Lietuvos
getų
antinacinio
pasipriešinimo
dalyviams
karinius
laipsnius
ir
apdovanojimus
po
mirties.
Seimas
paragino
sekti
Plungės,
Kėdainių,
Biržų
ir
kitų
Lietuvos
savivaldybių
pavyzdžiu
ir
pradėti
ženklinti
masinių
žudynių
vietas,
atidengiant
nužudytųjų
vardus
ir
pavardes,
o
ne
tik
skaičius
ir
datas.
Šalies
savivaldybių
prašoma
neteikti
gatvių,
paminklų
ir
kitų
atminimo
vietų,
siekiant
įamžinti
asmenis,
galimai
kolaboravusius
su
nacių
totalitariniu
režimu
ir
nerengti
jų
atminimui
skirtų
minėjimų.
Dokumente
paprašyta
visoje
Lietuvoje
atnaujinti
informacines
kelio
ženklų
nuorodas
į
senąsias
žydų
kapines
ir
masinių
žudynių
vietas
ir
deramai
jas
tvarkyti.
Rezoliucijoje
Vokietija
raginama
pradėti
nacių
okupacinės
valdžios
iš
Lietuvos
išvežtų
žydų
kultūros
vertybių
paieškas
ir
grąžinimą
į
Lietuvą,
Rusija
–
grąžinti
okupacinės
sovietų
valdžios
nusavintą
Lietuvos
piliečių
žydų
turtą,
grąžinti
žydų
„Liaudies
banko“
finansinius
aktyvus.
Seimas
pakvietė
atsakingas
Vyriausybės
institucijas
kartu
su
Izraelio
Valstybe
aktyviau
plėtoti
bendrus
švietimo,
kultūros
ir
mokslo
ir
gynybos
projektus.
Be
to,
pasiūlyta
įkurti Tarptautinę
tarybą,
skirtą
sukurti
Panerių
memorialo
ekspoziciją.
Vyriausybė
pakviesta
paskelbti,
kad
Vilniaus
geto
likvidavimo
80-ųjų
metinių
minėjimo
renginiai
vyks
visoje
Lietuvoje
visus
metus
–
nuo
Vilniaus
gero
likvidavimo
1943
m.
rugsėjo
23
d.
iki
Kauno
ir
Šiaulių
getų
likvidavimo
1944
m.
liepos
mėn.
Rezoliucijos
rengėjai
pasiūlė
pakeisti
Atmintinų
dienų
įstatymą
ir
rugsėjo
23-iąją
paskelbti
Lietuvos
žydų
genocido
ir
jų
pasipriešinimo
naciams
atminimo
diena.
Seimas
rezoliucija
pasmerkė
Lietuvos
politikų
pasisakymus,
turinčius
bet
kokių
rasistinių
ir
antisemitinių
požymių,
o
šalies
teisėsaugos
institucijoms
pasiūlė
vadovautis
tarptautinės
organizacijos
IHRA
patvirtintu
Holokausto
apibrėžimu.
Už
tai
numatančią
Seimo
rezoliuciją,
kurią
inicijavo
Seimo
narys
Emanuelis
Zingeris,
vieningai
balsavo
111
Seimo
narių.
