Dalinkitės
Netylant diskusijoms dėl pensijų kaupimo II pakopoje, socialdemokratai ragina grįžti prie profesinių pensijų fondų idėjos.
„Lietuvos problema – konkurencijos nebuvimas visose srityse. Pensijų fondai – ne išimtis. Stiprūs profesiniai fondai galėtų būti patraukli alternatyva daugelį nuvylusiems pensijos kaupimo būdams“, – įsitikinęs Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymas buvo priimtas 2006 m. Pagal šį įstatymą tarp darbdavio ir darbuotojų arba jų įgaliotų atstovų, arba tarp savarankiškai dirbančių asmenų gali būti steigiama Pensijų asociacija.
Anot parlamentaro, esminis šio kaupimo būdo privalumas yra tai, kad pinigais čia drauge disponuoja darbdaviai ir patys darbuotojai.
„Vakarų šalyse toks pensijos kaupimo būdas – labai populiarus. Kai kuriose šalyse šiuo būdu žmonės užsitikrina net iki pusės pensinių išmokų“, – pažymi A. Sysas, nurodydamas Islandijos pavyzdį: čia senatvės pensininkai gauna vienas didžiausių pensijų visoje Europoje, o didžiąją jų pensijos dalį – net apie pusę – sudaro profesiniuose pensijų fonduose sukauptos lėšos.
Pasak parlamentaro, darbdavys su darbuotoju (arba savarankiškai dirbantys asmenys, susijungę į asociaciją) gali susitarti dėl pensijos kaupimo ir savo nuožiūra nustatyti pensijų fondo valdymo, kaupimo sąlygas, priežiūros sistemą. Socialiniai partneriai patys pasirenka norimą investicijų valdytoją, susitaria dėl investavimo strategijos ir dėl pensijos išmokų.
A. Sysas pabrėžia, kad įmokos dydis ir kaupimo trukmė gali būti siejama su išdirbtu laikotarpiu, darbuotojo profesine kvalifikacija, rezultatais, pareigybe. Tai gali būti tam tikra dalis nuo atlyginimo (pvz., 1–2 proc.) arba sutarta suma. Pensiją gali kaupti darbdavys ir darbuotojas, kad bendra darbuotojo pensija sudarytų nustatytą darbo užmokesčio dydį. Priklausomai nuo susitarimo į pensijos sąskaitą lėšas pervesti gali ir darbdavys, ir pats darbuotojas, ir jo artimieji.
„Pervedimams į profesinį pensijų fondą taikomos mokestinės lengvatos – gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčių. Įstatymus, leidžiančius kaupti pensiją profesiniuose pensijų fonduose, turime jau 17 metų. Kodėl beveik nieko negirdėti apie tokius fondus? Aišku tik viena: esamiems privatiems pensijų fondams ši idėja nelabai patinka. Gal jie pasistengė, kad profesiniai pensijų fondai būtų užmiršti ir palaidoti?“ – svarsto A. Sysas.
Socialdemokratas prognozuoja, kad įtampa ir nepasitenkinimas dėl kaupimo pensijų fonduose tik didės.
„Pensijai lėšas kaupiantys žmonės susiduria su didžiuliais iššūkiais: sukauptos lėšos gali nuvertėti, pensininkas gali gyventi ilgiau, negu yra sukaupęs lėšų. Nuolatinis nestabilumas, ekonominės krizės, gyventojų retėjimas verčia ieškoti alternatyvų. Vien individualus kaupimas nesuteikia pakankamos apsaugos. Kolektyviniai profesiniai fondai atvertų naujas galimybes“, – įsitikinęs A. Sysas.
