Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paskelbė išvedusios paskutinius karius iš Afganistano ir formaliai nutraukė 20 metų trukusį konfliktą, o šį įvykį žymėjo aštri kritika prezidentui Vašingtone ir pergalę šventusių talibų šūviai Kabule.
Pirmadienio vakarą iš Kabulo oro uosto išskrido paskutinieji desperatišką evakuacijos operaciją prižiūrėję amerikiečių kariai, užbaigdami pasitraukimą, sukėlusį gilių klausimų apie JAV kaip supervalstybės statusą.
Talibano kovotojai savo ruožtu nuskubėjo į oro uostą ir džiūgaudami paleido ugnį į dangų, švęsdami stulbinančią savo judėjimo pergalę praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai JAV pajėgos įsiveržė į Afganistaną ir išvertė jį iš valdžios.
Vis dėlto Talibanas paveldės nusiaubtą šalį, nepaisant to, kad Jungtinės Valstijos išleido milijardus jos atkūrimui, o tarp daugelio jo laukiančių iššūkių – gilus skurdas, sausra ir „Islamo valstybės“ grėsmės.
Daugelis Afganistano žmonių baiminasi, kad grįš 1996–2001 metais gyvavęs brutalus Talibano valdymas, liūdnai pagarsėjęs dėl elgesio su merginomis ir moterimis bei žiaurios teisingumo sistemos.
Karių išvedimas baigėsi prieš pat rugpjūčio 31-osios terminą, kurį prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nustatė užbaigti ilgiausiam Amerikos karui, iš viso pareikalavusiam daugiau nei 2 400 JAV karių gyvybių.
Prieš išvykstant amerikiečiams, sulaukta grasinimų iš grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) regioninės atšakos, Talibano varžovės, siekusios užpulti JAV pajėgas oro uoste.
Praėjusios savaitės pabaigoje IS mirtininkui sprogdintojui užpuolus oro uosto perimetrą, kur būriavosi afganai, desperatiškai tikėdamiesi patekti į evakuacijos skrydžius, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant 13 JAV karių.
Daugiau nei 123 000 žmonių buvo išskraidinti iš Kabulo per JAV vadovaujamą evakuacijos operaciją, kuri prasidėjo iškart po to, kai rugpjūčio viduryje Talibanas užėmė Afganistano sostinę.
„Sukrečia“
J. Bidenas sakė, kad antradienį Vašingtone kreipsis į tautą, o jo kritikai toliau pliekė prezidentą dėl to, kaip vyko karių išvedimas.
„Mes negalime kariauti nesibaigiančių karų, tačiau Bideno nesėkmės apimtis ir pasekmės čia sukrečia“, – sakė respublikonų senatorius Rickas Scottas (Rikas Skotas).
„Prezidentas Bidenas padarė didžiulę gėdą Amerikos žmonėms“, – savo ruožtu sakė kongresmenas Richardas Hadsonas (Ričardas Hadsonas).
Tuo metu valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) perdavė Talibanui griežtą žinutę.
„Bet koks legitimumas ir bet kokia parama turės būti užsitarnauta“, – sakė A. Blinkenas ir paskelbė, kad Jungtinės Valstijos sustabdė savo diplomatinį buvimą Kabule ir perkėlė savo misiją į Katarą.
Kabule Talibano atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas) sakė, kad JAV pasitraukus, Afganistanas „įgijo visišką nepriklausomybę“.
Aukšto rango talibų pareigūnas Anasas Haqqani (Anasas Hakanis) sakė „besididžiuojantis“, kad yra „šių istorinių akimirkų“ liudininkas.
Naujienų agentūros AFP korespondentai Kabule pranešė girdėję keliuose Talibano kontrolės punktuose pergalę žyminčius šūvius, taip pat kovotojų, užimančių saugumo postus Žaliojoje zonoje, džiaugsmingus šūksnius.
Nežinomybė dėl oro uosto
Dabar visi žvilgsniai nukryps į tai, kaip pirmąsias kelias dienas Talibanas elgsis turėdamas visą valdžią Afganistane; daug dėmesio bus skiriama ir tam, ar talibai leis kitiems užsieniečiams ir afganams palikti šalį.
A. Blinkenas nurodė, kad šalyje liko nedaug išvykti norinčių JAV piliečių – „mažiau nei 200“, bet greičiausiai kiek daugiau nei 100.
Tūkstančiai kitų afganų, kurie dirbo su JAV remiama vyriausybe ir bijo talibų keršto, taip pat nori palikti šalį.
Vakarų sąjungininkės pastarosiomis dienomis sielvartavo, kad ne visi pabėgti norintys afganai galėjo patekti į evakuacijos skrydžius.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad Talibanas laikytųsi įsipareigojimo artimiausiomis dienomis leisti žmonėms laisvai išvykti iš Afganistano ir leistų jiems susisiekti su JT ir kitomis pagalbos agentūromis.
Tačiau Taryba nesutiko paraginti Kabule sukurti „saugios zonos“, kaip pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Tebesitęsia derybos, kas dabar vadovaus Kabulo oro uosto operacijoms.
Talibanas paprašė Turkijos tvarkyti ten logistiką, kol jis kontroliuos saugumą, tačiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) dar nepriėmė šio pasiūlymo.
Kol kas neaišku, kurios oro linijos sutiks skraidyti į Kabulą ir iš jo.
Žuvę civiliai
Didžiausią grėsmę pasitraukimo misijai kėlė regioninė džihadistų grupuotė „Chorasano islamo valstybė“ (IS-K), praėjusią savaitę prie Kabulo oro uosto įvykdžiusi mirtininko išpuolį.
Pirmadienį džihadistai pareiškė į oro uostą paleidę šešias raketas. Vienas Talibano pareigūnas nurodė, kad jas perėmė oro uosto priešraketinės gynybos sistemos.
Tuo metu Jungtinės Valstijos pranešė sekmadienio vakarą Kabule sudavusios prevencinį smūgį automobiliui, kuriame buvo IS paslėpta bomba.
Jungtinės Valstijos kaltinamos dėl daugybės civilių gyventojų žūties per antskrydžius karo metu. Tai viena priežasčių, dėl kurių amerikiečiai prarado vietos gyventojų paramą. Sekmadienį veikiausiai vėl neišvengta civilių aukų.
Vienos šeimos nariai AFP sakė manantys, jog buvo padaryta baisi klaida ir kad žuvo 10 civilių.
„Žuvo mano brolis ir jo keturi vaikai. Aš netekau savo mažos dukters… sūnėnų ir dukterėčių“, – AFP pasakojo Aimalas Ahmadi (Aimalas Ahmadis).
Redaktorė Rūta Androšiūnaitėvia REUTERS-Scanpix nuotr.
Komentarai