Apie darbą stambiausiose pasaulio įmonėse sklando daugybė gandų. Kartais taip siekiama sumenkinti jų vardą ar kurti intrigas, tačiau kitais atvejais buvusių darbuotojų liudijimai byloja apie itin nepavydėtinas patirtis. Tad kokia gi tiesa?
Skaitant straipsnius apie siaubingas darbo sąlygas įvairiose įmonėse verta turėti omenyje, kad vieno žmogaus patirtis atspindi tik labai mažą dalelę viso to vidinio gyvenimo, kuris verda fabrikuose, ofisuose ar prekių paskirstymo punktuose.
Apie savo patirtį dirbant „Amazon“ sandėlyje sutiko papasakoti anonime norėjusi likti skaitytoja. Merginos duomenys redakcijai žinomi.
Kokioje šalyje dirbote ir kokios buvo jūsų pareigos?
Dirbau Jungtinėje Karalystėje, miesto neminėsiu. Mano atliekamos užduotys buvo surinkti prekes, jas supakuoti, skenuoti, išvežioti ir sukrauti reikiamose vietose. Taip pat tekdavo naujai atvežtas prekes registruoti sistemoje, priskirti naują arba jau esamą vietovę (kur jos bus gabenamos), atlaisvinti patalpas perkeliant daiktus iš vienos vietos į kitą.
Ten yra ir kitokių pareigų, tačiau aš jau nebespėjau sudalyvauti apmokymuose – dirbau vos kelis mėnesius.
Apibūdinkite savo darbo dieną: kada tekdavo keltis ir kiek valandų dirbti? Kokio ilgumo pietų pertrauka ir ar buvo leidžiamos kokios kitos pertraukos?
Keldavausi šeštą ryte, man tai atrodo gana įprastas laikas. Dirbau 9 su puse valandos, keturis kartus per savaitę. Esu turėjusi dvi papildomas dienas viršvalandžių, tais atvejais teko dirbti nuo pusės aštuonių iki šeštos vakaro.
Pertraukos per dieną būna trys: 15 minučių (apmokama) 10 ryte, 30 minučių (neapmokama) 12:30 ir 15 minučių (apmokama). Pertraukų metu buvo galima išeiti į lauką arba būti bufete – ten turėjome šaldytuvus, mikrobangų krosneles, vienkartinius įrankius valgymui, užkandžių aparatus (jie buvo mokami) ir gėrimų aparatus – kava, arbata, karštas šokoladas ar sriuba nemokami.
Rytinės pertraukos metu atvykdavo autobusiukas, jame pardavinėdavo maistą. Papildomos pertraukos nebuvo leidžiamos, nebent laimėdavai papildomas 10 minučių: kiekvieną rytą atsitiktinai išrinktas žmogus sukdavo laimės ratą, kuriame būdavo įvairūs prizai. Tarp užduočių, kurias tą dieną turėjai atlikti, turėdavai 10 minučių laiko tarpą per kurį galėjai apsirūpinti priemonėmis (vokais, tušinukais ir t. t.), išmesti šiukšles ar nueiti į tualetą, tačiau buvo rekomenduotina tų minučių neviršyti ir jomis nepiktnaudžiauti.
Ar buvote patenkinta darbo sąlygomis ir grįžtumėte ten dirbti dar kartą?
Darbo sąlygomis buvau visai patenkinta. Neplanavau likti ilgam, o atvykau dirbti piko metu (prieš šventes, Helovyną ir Šv. Kalėdas), todėl gana linksma buvo. Pavyzdžiui, buvo organizuojami konkursai: baisiausia kepurė, gražiausias kalėdinis megztinis, bingo ir panašiai. Prizai įvairūs: nuo pliušinio žaislo ar saldainių iki „Amazon“ kupono.
Šiek tiek nepatiko nežinomybė – nebuvo aišku, kiek ten dirbsi ir kada gausi laiškelį, kad kita savaitė jau paskutinė. Įsidarbinau per agentūrą, todėl po piko tiek daug žmonių nebereikia ir juos atleidžia. Pastovų, ilgalaikį kontraktą su „Amazon“ sudaryti yra gana sudėtinga, nes atsižvelgiama į viską: lankomumą, elgesį, kitus rodiklius.
Grįžti galėčiau nebent trumpam – jei labai reikėtų greitai užsidirbti.
Kokie buvo santykiai tarp darbuotojų? Ar yra tekę įsivelti į kokius nors konfliktus ir kaip jie buvo sprendžiami?
Kiti darbuotojai man visi buvo malonūs, pati į jokį ginčą nebuvau įsivėlusi, tačiau yra tekę girdėti, kad kai kurie darbuotojai įžeidinėjo tamsesnės odos kolegas. Jie gavo griežčiausią įspėjimą, po kurio padarius ką nors panašaus esi atleidžiamas.
Konfliktai buvo sprendžiami greitai, apie incidentus pranešama komandų vadovams, jei jiems nepavyksta ko nors išsiaiškinti, kviečiamas aukštesnėse pareigose esantis asmuo. Darbovietėje buvo prašoma visų kalbėti angliškai, o gimtąja kalba šnekėti galima tik tada, kai aplink nėra žmonių, kurie jos nesuprastų.
