Dalinkitės
Rusija likviduoja savo karinę-civilinę administraciją okupuotuose Ukrainos Chersono ir Zaporožės regionuose. Kremlius nusprendė šiuos regionus perkelti į Rusijos vidaus administracinę sistemą – “valdžios vertikalę”. Šia prasme Rusija neva sutvarko šių Ukrainos teritorijų okupaciją ir tikisi, kad šis procesas bus užbaigtas per tam tikrą laiką. Akivaizdu, kad Kremlius tikisi, jog tam tikros jėgos veikiančios Vakaruose toliau neleis Ukrainai gauti sunkiosios ginkluotės, reikalingos tam, kad išlaisvinamasis kontrpuolimas būtų įmanomas.
Dviejų rūmų Rusijos parlamentas vienbalsiai atliko formalumus, reikalingus ratifikuoti “tarpvalstybines” sutartis, kurias prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 30 d. pasirašė su savo satrapijos Chersono ir Zaporožės teritorijose. Sutartys susijusios su Rusijos pripažinimu, kad šios dvi teritorijos atsiskyrė nuo Ukrainos kaip “nepriklausomos ir suverenios valstybės” (vienai dienai), o vėliau jos oficialiai bus prijungtos prie Rusijos Federacijos ir įgis sričių statusą. Šiuos dokumentus V. Putinas paskelbė prezidento dekretais (ukazes). Rusijos parlamentas dar kartą vienbalsiai pakeitė Rusijos konstituciją, įtraukdamas šias sritis į Rusijos Federaciją kaip jos sudedamąsias dalis. V. Putino parašas ant šio dokumento vainikavo procesą (Kremlin.ru, rugsėjo 30-spalio 5 d.).
Šiuo metu Rusija užima apie 72 proc. Ukrainos Zaporožės srities (27 000 kv. km pagal iki 2022 m. vasario mėn. buvusias ribas) ir, matyt, daugiau kaip 90 proc. chersono srities (28 500 kv. km pagal iki 2022 m. vasario mėn. buvusias ribas).
Jei taip, Rusija bombardavo “savuosius” Zaporožės mieste, rusakalbiame to paties pavadinimo regiono administraciniame centre.
Nors Zaporožėje fronto linija nesikeičia, Ukrainos pajėgos nuo spalio 1 d. pradėtų kontrpuolimo veiksmų šiek tiek pasistūmėjo į priekį Chersono srityje. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Ukrainos pietinės vadovybės lygiagrečių pareiškimų, iki spalio 7 d. Ukrainos pajėgos regione išlaisvino 500 kvadratinių kilometrų, tačiau nuo to laiko apie tolesnius laimėjimus nepranešama, todėl daugiau kaip 90 proc. teritorijos kol kas yra okupuota Rusijos (Ukrinform, spalio 6, 7 d.).
Todėl fronto linijos, kertančios šiuos du regionus, kelia papildomų klausimų dėl Rusijos paskelbtų “sienų” Ukrainos atžvilgiu (žr. toliau). Akivaizdu, kad Maskva pretenduoja į visus šiuos regionus pagal iki 2022 m. vasario mėn. buvusias jų ribas kaip į neatskiriamas Rusijos dalis, kaip numatyta rugsėjo 30 d. sutartyse ir spalio 5 d. konstituciniuose teisės aktuose.
Jei taip, Rusija bombardavo “savuosius” Zaporožės mieste, rusakalbiame to paties pavadinimo regiono administraciniame centre.
Spalio 9 ir 10 d. per bombardavimus šiame Ukrainos kontroliuojamame mieste žuvo mažiausiai 16 civilių gyventojų ir 90 buvo sužeista, o tai yra daugiau nei per šią Rusijos oro operaciją bet kuriam Ukrainos miestui padarytas nuostolis (Ukraiynska pravda, spalio 10 d.).
Rusijos karinės-civilinės administracijos abiejuose regionuose šiuo metu yra keičiamos civilinėmis administracijomis, ir tai nuspėjama. Pagal karines-civilines administracijas vietinės civilinės valdžios institucijos yra pavaldžios Rusijos kariniams komendantams (žr. EDM, balandžio 7 d., balandžio 12 d., balandžio 13 d., liepos 28 d. pirmąją ir antrąją dalis). Rusija naudojo šią priemonę tol, kol šie du okupuoti regionai oficialiai nebuvo Rusijos dalis, tačiau dabar jie pereina prie tiesioginio Maskvos valdymo per gubernatorius. Prezidentas V. Putinas paskyrė Vladimirą Saldą ir Jevgenijų Balickį atitinkamai Chersono ir Zaporožės sričių “laikinai einančiais gubernatorių pareigas” (TASS, spalio 5 d.).
Saldo ir Balickis karinės-civilinės administracijos vadovais buvo tik nominaliai, nes jų vyriausybėse dirbo Maskvos paskirti rusų kiliminiai agentai. “Gubernatoriai” Saldo ir Balickis liks nominalūs dėl tos pačios priežasties ir dėl savo pereinamojo statuso. Iki 2023 m. birželio 1 d. abiejose srityse turi būti suformuoti federalinės vykdomosios ir teisminės valdžios teritoriniai organai. Planuojama, kad tuo metu įsigalios nauja rajonų ir miestų lygmens vietos administracijų struktūra (TASS, spalio 2, 3 d.).
Abiejose srityse esą bus renkamos regioninės asamblėjos (“atstovaujamoji valdžia”) 2023 m. Rusijoje vyksiančiuų vietos valdžios rinkimus (jei tai rinkimai, – Red. Past.) metu. Po šių procedūrų Kremlius ketina paskirti eilinius gubernatorius Chersone ir Zaporožėje. Dėl Chersono ir Zaporožės sričių gyventojų atstovavimo Rusijos Valstybės Dūmoje šiuo metu nėra jokio aiškumo. Šios dvi sritys turi teisę į dvi vietas Rusijos Federacijos Taryboje.
Todėl gubernatoriai Saldo ir Balickis gali paskirti po vieną atstovą į šiuos rūmus, kurie įsigalioja nedelsiant. Kitą vietą užims asamblėja, kuri kiekvienoje srityje bus išrinkta 2023 m. (TASS, spalio 2, 3 d.).
Chersono ir Zaporožės srityse vienintelė valstybinė kalba yra rusų kalba. “Ukrainiečių kalbos mokymasis mokyklose nebus draudžiamas” (TASS, spalio 5 d.).
Saldo ir Balickis tik nominaliai vadovavo karinei-civilinei administracijai, nes jų vyriausybėse dirbo Maskvos paskirti rusų pokiliminiai kortų maišytojai. “Gubernatoriai” Saldo ir Balickis liks nominalūs dėl tos pačios priežasties ir dėl savo pereinamojo statuso. Iki 2023 m. birželio 1 d. abiejose srityse turi būti suformuoti federalinės vykdomosios ir teisminės valdžios teritoriniai organai. Planuojama, kad tuo metu įsigalios nauja rajonų ir miestų lygmens vietos administracijų struktūra (TASS, spalio 2, 3 d.).
Abiejose srityse bus renkamos regioninės asamblėjos (“atstovaujamoji valdžia”) per 2023 m. Rusijoje vyksiančius vietos valdžios rinkimus. Po šių rinkimų Kremlius ketina paskirti eilinius gubernatorius Chersone ir Zaporožėje. Dėl Chersono ir Zaporožės sričių gyventojų atstovavimo Rusijos Valstybės Dūmoje šiuo metu nėra jokio aiškumo. Šios dvi sritys turi teisę į dvi vietas Rusijos Federacijos Taryboje.
Todėl gubernatoriai Saldo ir Balickis gali paskirti po vieną atstovą į šiuos rūmus, kurie įsigalioja nedelsiant. Kitą vietą užims asamblėja, kuri kiekvienoje srityje bus išrinkta 2023 m. (TASS, spalio 2, 3 d.).
Chersono ir Zaporožės srityse vienintelė valstybinė kalba yra rusų kalba. “Ukrainiečių kalbos mokymasis mokyklose nebus draudžiamas” (TASS, spalio 5 d.). Tokia politika pranašauja abiejų regionų gyventojų rusifikaciją arba rerusifikaciją. Dauguma šių gyventojų save laiko etniniais ukrainiečiais ir kalba ukrainiečių kalba (žr. EDM, spalio 3 d.).
Abiejose srityse jau neoficialiai įvestas Rusijos rublis ir Ukrainos grivina. Šis lygiagretumas tęsis iki gruodžio 31 d. Gruodžio 31 d. grivina bus išimta iš apyvartos, o nuo 2023 m. sausio 1 d. galios tik rublis.
Vladimir Socor, Eurasia Daily Monitor
Lietuvos apžvalgininko Vitalijaus Balkaus komentaras:
“Padėtis Zaporožės AE tikrai neraminanti. Kaip tik vėl pasirodė pranešimas, kad dėl rusų apšaudymų vėl nutrūko elektros tiekimas iš ir į elektrinę . Priminsiu, kad AE pačiai reikalinga elektra pvz. aušinimui ir kas būna jei šioji nutrūksta – matėme Fukushimoje.

Tačiau, norėčiau išskirti kelis įdomius akcentus. Pirmasis jų tai, kad provokacijos pačioje Zaporožės AE apie kurias girdėjome visai nesenai liovėsi po to, kai Vakarai, ir be abejo pirmiausiai JAV aiškiai pareiškė, kad avarijos atveju jei tik nors kiek nukentės bet kokia NATO šalis – tai bus tolygu NATO užpuolimui. Tada rusų aktyvumas ten aprimo. T.y. Signalas buvo suprastas aiškiai ir nedviprasmiškai, kad, jei ką, geruoju jiems tai nesibaigs.
Kitas dalykas, kuris manę neramina kur kas daugiau tai avarijos įvykusios dėl lokalių priežasčių tikimybė. Anokia paslaptis – tai beje patvirtino nutekintos nuotraukos, kurios interventai naudojo patalpas – pvz. slėpti karinę techniką bei amuniciją. Be to vis pasigirsta, tiesa nepatvirtintų iš nepriklausomų šaltinių , duomenų apie AE minavimą.
Abiems atvejais tai kelia lokalios, tačiau sunkias pasekmes galinčios turėti avarijos, tikimybę. Nereikia manyti, kad tik sprogęs, pagal Černobylio scenarijų, reaktorius yra didelė problema. Branduolinėje jėgainėje pakanka radioaktyvių medžiagų, pvz. kuro kasetės ar atliekos, kurios patekusios į aplinką sukels labai rimtą užterštumą. Be to net ir mažiau pavojingų šaltinių, pvz. radioaktyvaus vandens nutekėjimas, irgi mažų mažiausiai nemalonus incidentas, galintis turėti gal ir ne tokias ryškias, tačiau labai ilgalaikes neigiamas pasekmes.”