0

Dalinkitės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų advokatų Adomo Liutvinsko ir Kęstučio Ragaišio kasacinius skundus, paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai, tačiau A. Paleckio veiksmus perkvalifikavo į rengimąsi šnipinėti ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. skirtą realią šešerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažino pusmečiu.

Kaip anksčiau jau buvo skelbta, ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą atliekant kitą tyrimą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Bendromis Valstybės saugumo departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir Generalinės prokuratūros prokurorų pastangomis buvo išaiškintas šis Lietuvos valstybės saugumui pavojingas sunkus nusikaltimas.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje kaltinimus šnipinėjimu (Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 119 str. 2 d. ) pareiškė dviem Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių vienas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio. Kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį (pagalbą užmezgant kontaktus su Rusijos Federacijos politinės partijos atstovais siekiant vienos iš Lietuvos Respublikoje registruotų partijų finansavimo bei pagalbą užmezgant verslo kontaktus) galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, baudžiamosios bylos duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 str., 101 str., 103 str. 1 d., 111 str. 1 d. ir 112 str. (dėl neteisėtų TSRS kariškių ir kitų asmenų veiksmų 1991 m. sausio mėnesį) ir kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su TSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990-1991 m. laikotarpiu, tyrimu ir nagrinėjimu gyvenamąsias vietas.

Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo J. M. sveikatos būklę. Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 6 d., išnagrinėjęs A. Paleckio advokatų apeliacinį skundą, jį atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos žvalgybai ir jam skirta reali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiandien priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

prokuraturos.lt

Jums gali patikti

Komentarai

Comments are closed.

Dagiau iš temos: Lietuva