Skip to content
Klaipedieciams.lt
  • Miestas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Sveikata
  • Verslas
  • Išsikalbėk
  • Reklama
  • Kontaktai
Klaipedieciams.lt
Menu
Menu Close
  • Miestas
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Sveikata
  • Verslas
  • Išsikalbėk
  • Reklama
  • Kontaktai

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Automobiliai Vilniuje teršia labiau nei kituose Europos didmiesčiuose: priežastis – nepriežiūra

  • 2021-10-01
  • Aplinkos ministerija
  • Greitos naujienos

2021 10 01

Vasarą atlikti transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis matavimai parodė, kad didžioji dalis Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių – 96 proc. – yra lengvieji automobiliai. Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių čia žymiai daugiau nei benzininių – 64 proc. (nacionaliniu lygmeniu dyzelinių transporto priemonių dalis sudaro beveik 70 proc.).

„Senesni automobiliai tarp Europos didmiesčių yra taršiausi Vilniuje ir Sofijoje, Bulgarijoje. Naujesni automobiliai Vilniuje geriau prižiūrimi ir yra panašiai tvarkingi kaip Vakarų Europos didmiesčiuose, kuriuose tarša buvo matuojama su šia technologija“, – sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistas Paulius Žvirblis. Tokią padėtį atskleidusių pažangiausių matavimų rezultatai jau galutiniai ir nuo šiol prieinami viešai.

Duomenys rodo, kad lyginant dyzelinu ir benzinu varomų lengvųjų automobilių taršą azoto oksidų sostinėje daugiau išmeta dyzeliniai automobiliai („Euro 4“ – iki 4 kartų viršija Euro standarto normą; „Euro 5“ – iki 9 kartų; „Euro 6“ – iki 7 kartų). Išskyrus „Euro 1“ standarto ar senesnius, tarp jų šiek tiek taršesni yra benzininiai modeliai. Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių („Euro 3“ ir „Euro 4“ standarto iki 6 kartų, „Euro 5“ – iki 4 kartų). Naujausio „Euro 6“ standarto automobilių benzininių ir dyzelininių modelių kietųjų dalelių išmetimai panašūs.

„Euro 4“ standarto ir senesnės benzinu varomos transporto priemonės išmeta daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių. Atskleistas įdomus faktas: šie automobiliai Lietuvoje išmeta daugiau anglies monoksido ir kietųjų dalelių negu Frankfurte, Briuselyje, Berlyne, Varšuvoje ar Madride, kur irgi buvo atlikti tokie projektai.

„Nuotoliniai matavimai išryškino senesnių automobilių nepakankamos techninės priežiūros problemą, dėl to ir pastebimas didelis taršos atotrūkis palyginus Vilniuje ir kituose Europos miestuose išmatuotą atitinkamo amžiaus automobilių taršą. Atsakomybė dėl to tenka ir jų savininkams“, – atkreipia dėmesį Paulius Žvirblis.

Susirūpinimą taip pat kelia didelė sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų keliama tarša. Matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė šių teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Kai kurių jų išmetalų, ypač azoto oksidų, kiekis sostinės gatvėse kelis ar net keliolika kartų viršijo „Euro“ standartą. Taip gali būti dėl nepakankamos techninės priežiūros, neveiksmingos ar klastojamos išmetamų teršalų kontrolės sistemos.

Taip pat nustatyta, kad 2-4 proc. lengvųjų automobilių sukuria iki pusės visos sostinės eismo taršos. Jie sugeneruoja 16 proc. visos azoto oksidų, 31 proc. kietųjų dalelių, 52 proc. anglies monoksido ir 29 proc. angliavandenilių taršos.

Pauliaus Žvirblio teigimu, kasmet Lietuvoje apie 3 tūkst. priešlaikinių mirčių sukeliančių kietųjų dalelių išmeta 2 proc. taršiausių dyzelinių automobilių, kurių dauguma senesni kaip 10 metų. Juos pasikeisti mažiau taršiais ar kitomis žaliomis transporto priemonėmis norintys gyventojai gali gauti subsidijas iš Klimato kaitos programos: šiais metais tam skirta 10 mln. eurų, pusė šios sumos – 5 mln. eurų, dar nepanaudota.

Aplinkos ministerijoje suprojektuotas ir Vyriausybėje šiuo metu derinamas Automobilių taršos mokestis taip pat nusitaiko į pačius taršiausius automobilius, kuriems numatomas palyginti didesnis tarifas negu daugumai (8 iš 10 automobilių savininkų metinio mokesčio mokės ne daugiau 100 eurų).

Nuotoline įranga liepos mėnesį išmatuota daugiau kaip 42 tūkst. Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių. Transporto taršą ji fiksavo realiu laiku vienuolikoje sostinės vietų – gatvėse prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose, miesto centre, intensyvaus eismo zonose.

Transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinės stebėsenos bandomasis projektas yra viena iš Vyriausybės patvirtinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonių. Projekto rangovas – UAB „Fima“, subtiekėjas – „Opus RS Europe LS“. Su projekto galutinių darbo rezultatų ataskaita galite susipažinti čia.

Aplinkos ministerija tikisi, kad pirmą kartą Lietuvoje atlikto realios transporto priemonių taršos matavimo rezultatai, jų ataskaitos išvados ir rekomendacijos paskatins su transporto sektoriumi susijusias institucijas ir organizacijas išsamiai išnagrinėti transporto priemonių galimai nepakankamos techninės priežiūros priežastis ir ieškoti bendrų sprendimų taršiausiam transportui apriboti.

 

Panašūs straipsniai:

Edukacinė programa vaikams „Linksmieji ritmai” 

2025-07-09

Lietuvos jaunieji plaukikai – ketvirti Europoje (Video)

2025-07-09

Horoskopas liepos 9-ajai

2025-07-09

Baltijos jūra šios vasaros rytais

2025-07-08

Klaipėdoje apsilankė Lietuvos ir Vokietijos prezidentai

2025-07-08

Keramika tampa ginklu prieš neapykantos kalbą?

2025-07-08

„BAŽNYČIŲ NAKTYS“ – nuo koncertų iki netikėtų atradimų

2025-07-07

Klaipėdos universiteto prorektoriui – valstybės apdovanojimas

2025-07-07

Teismui perduota byla dėl paramos lėšų vagystės

2025-07-07

Prezidentas susitiko su Vokietijos Prezidentu. Ponios irgi kalbėjosi

2025-07-07

Apdovanotas prokuroras Urbelis

2025-07-07

Horoskopas Liepos 7-ajai

2025-07-07

Prezidentas su pirmąja ponia pasveikino globėjų šeimas (Video)

2025-07-05

Seimo sesija buvo istorinė? Europarlamentaro nuomonė (video)

2025-07-05

Žuvusių sąjungininkų – amerikiečių – šeimos atvyko Lietuvon

2025-07-05

Klaipėdos universitete 24-oji Lietuvių kalbos ir kultūros akademija

2025-07-05

Tajus Juška triumfavo Slovakijoje

2025-07-05

“Neptūnas” ir “Lietkabelis” žino su kuo varžysis Europos taurėje

2025-07-04

Pradedamas vystyti naujas Kruizinių laivų terminalas

2025-07-04

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje  –  10 metų

2025-07-04

Klaipėdos apskrities policijos rėmėjams sąskrydis pajūryje

2025-07-03

Kurtuvėnuose 25-asis mėgėjų teatrų festivalis-konkursas

2025-07-03

(Anti)švietimas Marijos žemėje

2025-07-03

Horoskopas liepos 3-ajai

2025-07-03

Turgaus aikštės atnaujinimą finansuos Europos Sąjunga

2025-07-02

VMI grasina verslui dėl PVM pažeidimų

2025-07-02
Klaipėda

Parkavimo vietų Jūrininkų pr. ir Mogiliovo g. įrengimo darbai

2025-07-02

Valdžia prieš ūkininkus – rudenį antra kėlinys

2025-07-02

Priėjimas prie vandens telkinių yra laisvas visiems, bet tvarkos laikytis būtina

2025-07-02

Horoskopas liepos 2-ajai

2025-07-02

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@klaipedieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Klaipedieciams.lt