Baltijos šalys ir Lenkija sutarė dėl būtinybės keisti ES teisės aktus, reguliuojančius migracijos valdymą

Penktadienį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ir viceministrai, tęsdami reguliarias diskusijas ir veiksmų koordinavimą, nuotolinio susitikimo metu aptarė Lietuvos iniciatyvą keisti Europos Sąjungos (ES) teisės aktus sienos apsaugos, migracijos valdymo ir prieglobsčio  srityse.

ES teisė turi būti pritaikyta prie šių dienų realijų – tokių, kaip šiuo metu vykdomas Baltarusijos režimo hibridinė agresija. Lietuva, Latvija, Lenkija jau yra priėmusios nacionalinės teisės aktų pakeitimus, kurie padėjo suvaldyti neteisėtos migracijos srautus, tačiau Baltijos šalys ir Lenkija sutaria, kad reikia aukštesnio – Europos Sąjungos – lygio sprendimų.

 „ES valstybės narės turi teisę apginti nacionalinius interesus ir apsaugoti savo šalies gyventojų saugumą ekstremalios situacijos metu. Tam būtini ir ES lygmens sprendimai, kurie sudarytų teisines prielaidas atliepti iššūkius, kylančius nedemokratiniams režimams instrumentalizuojant migraciją. Šių sprendimų mums reikia jau dabar“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šią savaitę Lietuva pasidalino konkrečiais siūlymais ir idėjomis, kaip ES teisinė sistema galėtų būti keičiama.

Lietuvos siūlomuose ES teisės aktų pakeitimuose numatyta, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo sistema,  prieglobsčio taisyklės ekstremalios situacijos atvejais dėl masinės migracijos turi būti atitinkamai pakoreguotos ir griežtinamos.

Be to, siūloma sutelkti dėmesį į sienų apsaugą, bendrus išorės sienų stebėjimo standartus ir nelegalių atvykėlių prevenciją, o ne į nekontroliuojamo migracijos srauto padarinių sprendimą. Fizinis barjeras turi būti įteisintas kaip sienų apsaugos priemonė ir tam tikslui turėtų būti numatytas adekvatus ES finansavimas.

„Mūsų pagrindinė atsakomybė yra užtikrinti veiksmingą ES išorės sienos apsaugą ir užkirsti kelią neteisėtų migrantų vykimui į kitas ES šalis. Baltijos šalys ir Lenkija nėra neteisėtų migrantų tikslo šalis. Fizinis barjeras yra visos ES interesas, todėl mes ir toliau prašome ES finansinės paramos šiam tikslui“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Lietuvos pasiūlymai susilaukė didelio Estijos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų palaikymo. Sutarta toliau telkti šiuos siūlymus palaikančias ES valstybes nares ir inicijuoti diskusiją su Europos Komisijos vicepirmininku Margaritis Schinas ir vidaus reikalų komisare Ylva Johansson.

Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje jau įrengtas 21 km koncertinos atitvaras. Lietuva planuoja iš viso nutiesti 508 km ilgio fizinį  barjerą.

Lietuva dvišaliu pagrindu jau sulaukė paramos fizinio barjero statymui iš Estijos, Slovėnijos ir Ukrainos, taip pat netrukus bus gauta parama iš Slovakijos ir Vengrijos bei  finansinė parama iš Čekijos. Be to, Estija ir Danija padėjo įsigyti koncertinos.

Taip pat dvišaliu pagrindu sulaukta parama – ekspertinės pagalba, technika, moduliniai nameliai – iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos.

Pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių.

Lietuvoje dirba Frontex, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.