Birštone įvykusiame Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos parlamentų Užsienio reikalų komitetų susitikime priimtas bendras pareiškimas, kuriuo dar kartą vieningai išreiškiamas tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainą prieš Rusijos vykdomą agresiją.
„Šis pareiškimas – reikšmingas politinis ženklas, pabrėžiantis Baltijos šalių solidarumą su Ukraina ir siekį užtikrinti ilgalaikę taiką bei saugumą Europoje.
Teisingumu grindžiama taika Europoje bus įmanoma tik tuo atveju, jei Ukraina atgaus visas savo teritorijas
Dokumente aiškiai įvardijame, kad Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas yra neginčytinos vertybės, o Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją turi lemiamos reikšmės ne tik regioniniam, bet ir globaliam saugumui.
Teisingumu grindžiama taika Europoje bus įmanoma tik tuo atveju, jei Ukraina atgaus visas savo teritorijas, o atsakingi už karo nusikaltimus asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Pareiškime ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei užtikrinti Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, numatant tikslą iki 2030 m. sausio 1 d. baigti stojimo derybas ir pasveikinti Ukrainą kaip visateisę ES narę. Taip pat pabrėžiama, kad laikantis 2008 m. Bukarešto, 2023 m.
Vilniaus ir 2024 m. Vašingtono NATO aukščiausiojo lygio susitikimų sprendimų, būtina dėti visas pastangas, kad artėjančiame 2025 m. viršūnių susitikime Hagoje būtų priimti konkretūs politiniai sprendimai, sudarantys sąlygas Ukrainai tapti NATO nare.
Baltijos šalių parlamentarai išreiškė tvirtą palaikymą gynybinio bendradarbiavimo stiprinimui tarp Ukrainos ir jos partnerių. Pareiškime pabrėžė, kad Ukrainos prisijungimas prie Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) būtų svarbus žingsnis regioninio saugumo stiprinimui. Taip pat buvo akcentuota būtinybė tęsti diplomatines pastangas tarptautinėje arenoje siekiant toliau izoliuoti Rusiją ir jos vykdomo karo rėmėjus tarptautinėse organizacijose, plėsti ir griežtinti sankcijas Rusijai ir jos rėmėjoms bei užtikrinti teisinę ir politinę jų atskaitomybę už Ukrainos atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus.
Susitikimo dalyviai kreipėsi į kitų nacionalinių parlamentų užsienio reikalų komitetus, tarptautines parlamentines asamblėjas, vyriausybes ir atsakingas institucijas, kviesdami palaikyti priimtą pareiškimą ir imtis realių veiksmų, užtikrinančių nuoseklią, ryžtingą ir ilgalaikę paramą Ukrainai jos kelyje į pergalę, atstatymą ir pilnavertę integraciją į euroatlantinę bendruomenę.
„Šis bendras Baltijos šalių parlamentinių komitetų pareiškimas liudija apie vieningą regiono poziciją, stiprų vertybinį pagrindą ir ryžtingą politinį veikimą geopolitinių iššūkių akivaizdoje“, – pareiškimo svarbą pabrėžė R. Motuzas.
Lietuvoje birželio 5–7 d. įvyko Baltijos šalių – Lietuvos Respublikos Seimo, Estijos Respublikos Riigikogu ir Latvijos Respublikos Saeimos – Užsienio reikalų komitetų (URK) delegacijų susitikimas. Delegacijoms vadovavo šių parlamentų URK pirmininkai Remigijus Motuzas, Inara Murniecė (Ināra Mūrniece) ir Markas Mikelsonas (Marko Mihkelson)
Susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta saugumo padėčiai ir bendriems veiksmams, kuriais siekiama stiprinti atgrasymo priemones regione. Diskusijose dalyvavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, užsienio reikalų viceministras Julius Pranevičius ir Europos Komisijos nario, atsakingo už gynybą ir kosmosą, Andriaus Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Šatūnas.
Vizito metu delegacijos taip pat lankėsi Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione Alytuje, kur bataliono vadas plk. ltn. Antanas Survilas supažindino su bataliono infrastruktūra, turima karine technika ir ginkluote.
Kitais metais Baltijos šalių parlamentų URK delegacijų susitikimas vyks Latvijoje.
Dokumento tekstą galite rasti čia.
