1

Mangirdas Saudargas jau kelerius metus tarnauja Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyboje. Mangirdas baigė mokslus Norvegijoje ir Lietuvoje, vienoje iš Klaipėdos kolegijų įgijo teisininko išsilavinimą. Plungiškis atvirai prisipažįsta, kad jam didesnio miesto gyvenimo ritmas yra ne prie širdies, todėl savo pomėgius realizuoja  už miesto ribų – mėgsta  iškylauti, žūklauti, įvairius žygius ir pasivažinėjamus visureigiu bekele.

Būsimasis karininkas, ką tik užbaigęs mokslus Dartmouthe dislokuotame Britanijos Karališkojo laivyno koledže, pasidalino mintimis apie gyvenimo patirtį Norvegijoje, tarnybos Lietuvos karinėse jūrų pajėgose pasirinkimo niuansus, sprendimą rinktis profesinę karo tarnybą ir savo pirmą žingsnį atvykus pas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos specialistus, kur buvo užpildytas prašymas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

Kada ir koks buvo pirmasis susitikimas su Lietuvos kariuomene?

Pirmąjį susitikimą prisimenu labai sunkiai. Tai buvo daugiau nei prieš 20 metų, kai vienoje iš miesto švenčių sutikau Lietuvos kariuomenės atstovus. Prisimenu, kad tais laikais mūsų kariuomenė buvo gana kukli palyginus su dabartine. Šiuo metu kariuomenės įranga, ginkluotė bei technika yra stipriai pasikeitusi ir atsinaujinusi.

Kokią istorinę asmenybę laikote pavyzdžiu sau? Kas yra Jūsų jūrų pajėgų – Lietuvoje ar tarp sąjungininkų – herojus?

Pavyzdžiu sau ir didvyriu laikau tarpukario Lietuvos jūrų karininką kpt. ltn. Povilą Labanauską, kuris nepasidavė ir nepakluso okupantų nurodymams bei sugebėjo pasipriešinti jiems, taip išsaugodamas Lietuvos karo laivyno vėliavą.

JAV karinių jūrų pajėgų veteranas admirolas  William H. McRavenas yra suformulavęs 10 savybių, kuriomis pasižymi išskirtiniai kariai ar žmonės – koks Jūsų didvyrio kodas (kodeksas)?

Admirolas William H. McRavenas yra suformulavęs 10 jo išmoktų pamokų tarnaujant karinėse jūrų pajėgose, specialiųjų pajėgų „ruonių“ dalinyje.

Išskirčiau jo paskutinę 10-ąją pamoką-taisyklę: „Don‘t ring the bell. Never quit“. Paprastai tariant, niekada nepasiduok. Ši taisyklė yra man padėjusi ne vieną sunkią akimirką, kai atrodė, kad užduoties nėra įmanomą įvykdyti dėl jos sudėtingumo, trūkstamo laiko ar fizinio krūvio, tačiau visa laiką nuteikinėjau save, galvodamas dėl ko aš tai darau, ir ko noriu pasiekti, nes tą sunkią akimirką tai tėra psichologinė būsena, su kuria reikia kovoti, kad nepasiduotum.

Koks mėgstamiausias Jūsų šūkis?

Mėgstamiausio šūkio neturiu, bet išskirčiau pora mėgstamų posakių: „The Only Easy Day Was Yesterday“ (angl. „Vienintelė lengva diena buvo vakar“) ir „Si vis pacem, para bellum“ (lot. „Jei nori taikos, ruoškis karui“).Taip jau sutapo, kad lotyniškas šūkis yra ir oficialus Britanijos Karališkojo laivyno šūkis.

Gyvenote užsienyje: kaip ši patirtis dera su dabartine Jūsų tarnyba?

Kadangi neseniai Anglijoje studijavau koledže, tai ankstesnioji patirtis užsienyje galima sakyti šiuo periodu gelbėjo – padeda nepasimesti, mokėti verstis iš padėties, nebijoti komunikuoti svetima kalba, ne tik su pavieniais asmenimis, bet ir prieš plačią auditoriją, kuomet teko pristatinėti įvairius studijų darbus.

Gal plačiau galėtumėte papasakoti apie Norvegijos etapą ir motyvus grįžti į Lietuvą, atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir pasilikti profesinėje karo tarnyboje. Ar tai geriausias Jūsų priimtas sprendimas?

Būdamas 16 metų išvykau gyventi į Norvegiją pas seserį. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasiryžau išvykti ir mokytis svetimoje šalyje, buvo smalsumas ir noras pamatyti bei pamėginti gyventi bei mokytis užsienyje.

Tačiau, nors ir sekėsi man šioje šalyje gerai, bet pragyvenęs apie 5 metus supratau, kad gyvenimas užsienyje – ne man: jaučiausi nesavas, niekaip negalėjau priprasti prie norvegiško gyvenimo būdo, vis atrodė, kad trūksta kažko.

Galiu teigti, kad  2014 m. įvykiai rytų Ukrainoje tik paspartino mano apsisprendimą ir grįžimą į Lietuvą, nes mano artimieji ir draugai buvo Lietuvoje, o aš puoselėjau mintį grįžęs eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Grįžęs į gimtinę, išgirdau, kad bus atkuriama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir tikėjausi būti pašauktas atlikti tarnybos. Tačiau pašauktas nebuvau, nes tuo metu buvo toks didelis žmonių susidomėjimas nuolatine privalomąja karo tarnyba, todėl šauktinių neprireikė, nes užteko savanorių ir tai ne visi norintys galėjo atlikti tarnybą dėl riboto vietų skaičiaus. Todėl nusprendžiau dar gyventi civilinį gyvenimą ir palaukti antro šaukimo, kuriuo ir buvau pašauktas. Mano šaukimo numeris (atsimenu iki šios dienos – 2111) buvo per aukštas ir tais metais savanorių netrūko, todėl ilgai nesvarstęs ir pats išreiškiau pirmumo teisę.

Patekti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karinėse jūrų pajėgose pavyko per atsitiktinumą. Norėjau pasirinkti tarnybos vietą arčiau namų, tačiau tarnybos vietoje Palangoje apsaugos kuopoje nebebuvo vietų, o tarnyba Dragūnų batalione jau buvo prasidėjusi, todėl man buvo pasiūlyta pasirinkti arčiausiai esančią kitą tarnybos vietą Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione. Likus maždaug savaitei iki išvykimo į paskirtą tarnybos vietą, man paskambinę karo prievolės specialistai nudžiugino, kad atsirado vieta Palangos apsaugos kuopoje. Taip ir atsidūriau Lietuvos karinėse jūrų pajėgose.

NPPKT sekėsi gerai, buvau skatintas už savo tarnybą ne vieną kartą, atrodė, kad realizavau save ir užpildžiau tą tuštumą, kurią jaučiau gyvendamas užsienyje, galbūt dėl to, kad patiko pati veikla. NPPKT tarnybai einant į pabaigą, vadai pranešė mums, kad yra galimybė pasilikti ir tęsti tarnybą toliau profesinėje karo tarnyboje tose pačiose pajėgose. Atlikęs šauktinio tarnybą po dviejų savaičių papildžiau profesionalų karių gretas ir galiu drąsiai teigti, kad tai buvo geriausias mano pasirinktas sprendimas.

Ar nesvarstėte eiti tarnauti į Norvegijos ginkluotąsias pajėgas?

Teko lankytis profesijų parodoje Norvegijoje, į kurią buvo atvykę ir atstovai iš Norvegijos kariuomenės (norv. Fallskjermjegere). Jie, aišku, atvyko ne tuščiomis: su įranga ir ginkluote, taip tikrai sudomindami ir patraukdami mano dėmesį. Man pradėjus domėtis jų veikla, užsiėmimais ir kuo jų tarnyba yra specifinė ir ypatinga, sulaukiau pasiūlymo prisijungti prie jų.

Pradėjęs domėtis, kokie reikalavimai keliami norint tapti desantininku, sužinojau, kad vienas iš reikalavimų – būtina turėti Norvegijos Karalystės pilietybę. Dėl šios priežasties daugiau nebesvarsčiau tarnybos, nors tuo metu galėjau tapti Norvegijos piliečiu, tačiau žinojau, kad būčiau turėjęs atsisakyti Lietuvos pilietybės, o atsisakyti savo šalies pilietybės man atrodė nesuvokiama ir nepriimtina.

Kaip sekėsi įveikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą? Koks buvo didžiausias iššūkis, su kuriuo susidorojote?

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba man tikrai patiko, todėl gal didesnių sunkumų ir nepatyriau, o didžiausiu iššūkiu priskirčiau fizinį krūvį, prie kurio reikėjo priprasti tarnybos pradžioje.

Kokių nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijote žinių ar įgūdžių, įpročių, kuriuos pritaikėte civiliniame gyvenime ar dabar, kai esate profesinės karo tarnybos karys?

Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba man paklojo kario ir karybos pamatus, kuriuos sėkmingai realizavau profesinėje karo tarnyboje. Kalbant apie įtaką civiliniam gyvenimui, pastebėjau, kad įgijau žinių ir įgūdžių, kaip nepasimesti situacijose, kai esi ne komforto zonoje. Didelę įtaką padarė ir įpročiams – labiau pradedi susimąstyti apie veiksmo atoveiksmį ir pasekmes, tada labiau susimąstai, kad nuo tam tikrų dalykų geriau susilaikyti ir kokios gali būti pasekmės.

Ką veikia Jūsų specialybės jūreiviai? Kiek bendrumų su panašia civiline specialybe?

Atliekame nenutrūkstamą Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kuršių marių stebėjimą, kontrolę bei palaikome ryšį su laivais, kitaip sakant esame Lietuvos kariuomenės „akys“ ir „ausys“. Prie panašios civilinės veiklos priskirčiau Klaipėdos uosto direkcijos darbą, nes jų darbo specifika taip pat yra susijusi su teritorinių vandenų stebėjimu, kontrole ir ryšio palaikymu su laivais.

Pomėgį paversti darbu – visad patrauklu. Ar suderinote savo pomėgius su dabartinės tarnybos veikla? Vienas kitam netrukdo?

Kaip minėjau, mano pomėgiai ir užsiėmimai yra už miesto ribų, tai taktines pratybas miškuose ar išėjimus su laivu į jūrą paverčiau ne tik darbu, bet ir mėgstama veikla.

Jaučiatės realizavęs save savo tarnyboje?

Taip, jau nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje jaučiausi realizavęs save, o profesinėje karo tarnyboje tik dar labiau tai supratau.

Kas Jus įkvepia veiklai dabartinėje tarnyboje?

Kol neturėjau šeimos, mano įkvėpimas tarnybai buvo pati darbo specifika, kurią labai mėgstu, ir tuo pačiu žinau, kad darau gerą darbą Tėvynei. Susituokus  ir gimus dukrai, mano gyvenime daug kas pasikeitė, taipogi ir įkvėpimas tarnybai tapo ne vien veikla tik Tėvynės labui, bet ir dėl šeimos.

Kaip keitėsi Jūsų įsivaizdavimas apie tarnybą karinėse jūrų pajėgose nuo kandidatavimo pradžios iki dabar?

Kaip ir dauguma, įsivaizdavau, kad tarnyba karinėse jūrų pajėgose susideda tik iš tarnybos ant karinio laivo, tačiau pradėjus šauktinio tarnybą Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos apsaugos kuopoje, supratau, kad Karinės jūrų pajėgos yra kur kas didesnis junginys, susidedantis ne vien tik iš karo laivų flotilės, tačiau ir iš jūros ir pakrančių stebėjimo, logistikos, uosto ir priekrantės gynybos tarnybų.

Įveikėte karo mokslus Jungtinėje Karalystėje ir ketinate tapti karininku. Kaip įsivaizduojate save po 5–10 metų Lietuvos karinėse jūrų pajėgose? Vadovavimas laivui ar tarnyba NATO štabuose?

Tarnyboje NATO štabe savęs tikrai dar neįsivaizduoju, nes, mano manymu, ten turėtų tarnauti tik geriausi savo srities specialistai, turintys ilgametę patirtį. Be to, yra daug darbų Lietuvoje, kuriuos reikia atlikti, o savo sukauptas žinias ir patirtį Britanijos laivyne, stengsiuosi pritaikyti Lietuvos karinėse jūrų pajėgose.

Daug tenka iššūkių Jūsų šeimai ir artimiesiems žmonėms, nes kartais juk tarnybos užduotis tenka vykdyti ilgiau nei yra nustatytos valandos?

Ko gero, didžiausiu iššūkiu mano šeimai tapo dabartinis mano išvykimas mokytis į Britanijos Karališkojo laivyno koledžą, nes teko palikti savo šeimą Lietuvoje ilgesniam laikui ir man būnant Anglijoje gimė dukra, kurios gimime negalėjau dalyvauti. Nors buvau suplanavęs grįžimą ir net turėjau grįžimo bilietus į Lietuvą, tačiau dukra „neišlaukė“ tėčio grįžtančio ir gimė dviem savaitėmis anksčiau.

Koks Jūsų linksmiausias nutikimas betarnaujant?

Per 7 tarnybos metus, buvo daug linksmų nutikimų, negalėčiau išskirti pačio linksmiausio. Linksmiausi mano prisiminimai yra iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, pavyzdžiui, kariai, išeidami iš kareivinių į lauką, pamiršdavo užsidėti lauko kepuraite, kuri vado nurodymų būdavo pakeičiama šalmu, su kuriuo tekdavo valgyti, praustis ir net miegoti. Taip pat ir ginklas paliktas be priežiūros būdavo pakeičiamas mediniu rąstu ar gesintuvu.

Kurias vertybes pastebite savo tarnyboje? Kiek jos svarbios užduočių atlikimui?

Mūsų tarnyboje yra nusistovėjusi vertybė, kad tarnyba ir užduočių atlikimas yra pirmoje vietoje, tačiau aš iš dalies su tuo nesutinku, nes, manyčiau, pirmoje vietoje turėtų būti šeima. Savo nuomonę bandau pagrįsti tuo, kad karys, bandydamas apsaugoti savo šeimą, saugo ir Tėvynę, o ir iškilus valstybės grėsmei, kariui stoti į kovą, bus lengviau, kai jis žinos, jog jis aukojasi dėl šeimos, norėdamas ją apsaugoti.

Jei draugas ar geras pažįstamas susidomėtų tarnyba jūrų pajėgose, ką atsakytumėte?

Esu rekomendavęs ne vienam draugui ar pažįstamui tarnybą atlikti Karinėse jūrų pajėgose, ir pabrėžęs, kad turbūt tik šiose pajėgose atliekant tarnybą tenka išeiti su kariniais laivais į jūrą, paskraidyti su sraigtasparniu ar užsiimti taktinėmis pratybomis miške ir (ar) mieste.

Ko palinkėtumėte kariams?

Kad kariai nebijotų ir nesigėdytų mokytis vieni iš kitų. Būnant karališkajame laivyne, teko ne vieną kartą pamatyti, kaip vyresnieji puskarininkiai mokina karininkus atlikti vadovavimo užduotis ir čia nėra jokios gėdos, kai žemesnis pagal laipsnį karys mokina aukštesnio laipsnio karį. Pagal Britanijos Karališkojo laivyno logiką, yra geriau mokytis ir tobulėti nei apsimetinėti ir apsimesti mokančiu. Taip pat čia nėra kvailų klausimų – yra tik kvaili atsakymai.

KPKT informacija ir asmeninio archyvo nuotraukos.

Jums gali patikti

1 Comment

  1. Its like you read my mind You appear to know so much about this like you wrote the book in it or something I think that you can do with a few pics to drive the message home a little bit but instead of that this is excellent blog A fantastic read Ill certainly be back

Leave a reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Dagiau iš temos: Lietuva