Seimas patvirtino vieną didžiausių mokestinių pakeitimų. Jau esu rašęs, kad ši reforma pasižymi išskirtiniu trumparegiškumu ir labiausiai kirs aktyviausiems ir kūrybingiausiems mūsų žmonėms – patirties sukaupusiems inžinieriams, programuotojams, gydytojams, teisininkams, t. y., būtent tiems, kas labiausiai prisideda prie ekonomikos augimo. Tai suduos smūgį investicijų pritraukimui, įmonių technologiniam atsinaujinimui, verslų konkurencingumui.
Juolab, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvos ekonomika augo, o biudžeto surinkimas didėjo (per pastaruosius 4 metus – 5 mlrd. eurų) radikaliai nieko nekeičiant. Investicijų, produktyvumo skatinimas, dirbančių ir besistengiančių dėl geresnės ateities palaikymas šitai Vyriausybei vis dar yra neatrasta žemė, kažkas mistiško ir nesuprantamo.
Nors ši reforma buvo teisinama būtinybe padidinti gynybai reikalingą finansavimą, visgi būtent į su krašto apsaugos poreikiais susietą Gynybos fondą, pateks, toli gražu, ne visos mokesčių reformos planuojamos pajamos. 80 mln. gautų iš panaikintų PVM lengvatų, o taip pat panaši suma – iš GPM tarifų padidinimo daugiau uždirbantiems ir naujojo nekilnojamojo turto apmokestinimo – keliaus ne į Gynybos fondą, o tiesiog į valstybės ir savivaldybių biudžetus, kur galės būti pravalgyti tam, ką sugalvos socialdemokratai. Jau dabar aišku, kad visiems viešai žadamo 5 proc. BVP lygio šalies gynybos finansavimo su šia mokestine reforma nepasieksime.
Beje, juokinga, kad po socialinio jautrumo kauke besidangstantys valdantieji padidino GPM daugiau uždirbantiems, tačiau palaikė gyvulių ūkį paskutinę sekundę mokesčių pakete prastūmę lengvatą ūkininkams, kurie ir dabar turi daugybę kitų lengvatų. Ir kurių nepavadinsi vargiai besiverčiančiais. Tad ir toliau maksimalus GPM tarifas jiems sieks tik 20 proc., kai visiems kitiems – 32 proc. Gera priežastis kreiptis į KT dėl ūkininkų privilegijavimo nesant tam objektyvaus pagrindo?
Esu įsitikinęs, kad, žinant Lietuvos biurokratijos subtilybes, labai daug galvos skausmo žmonėms sukels ir planuojamas bendras visų pajamų apmokestinimas GPM tarifu. Vis daugiau žmonių šiandien turi ne vieną, o kelis pajamų šaltinius. Tai reiškia, kad ne vienam reikės pasitikrinti, ar jų papildomos veiklos nereiškia padidėjusių mokesčių, o, be to, tikrai bus neaišku, kaip visa tai administruoti. O nepasitikrinus – kitais metais pajamų deklaravimo metu gali laukti šokas, kai sužinosi, kiek dar esi skolingas valstybei.
Mokesčių sistema turi būti stabili, nuspėjama ir skatinanti dirbti bei investuoti. Vertinant tarptautinį kontekstą, Lietuva juda priešinga kryptimi nei kitos ekonomiškai pažangios valstybės. Tuo metu, kai Vokietija ir Suomija planuoja pelno bei pajamų mokesčių mažinimą, Lietuva pasirinko didinimą. Pavyzdžiui, Suomijoje planuojama sumažinti pelno mokesčio tarifą nuo 20 proc. iki 18 proc, o Vokietijoje net 5 proc. punktais – iki 10 proc.
Tai ką reikėjo daryti?
1. Atsižvelgti į dramblį kambaryje – pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nedidelis – 1–2 proc. – PVM tarifo padidinimas dažniausiai reikštų tik kelių centų ar kelių dešimčių centų kasdienio vartojimo prekių kainų padidėjimą. Toks pokytis vargu ar ženkliai pakeistų daugumos žmonių vartojimo įpročius, tačiau galėtų padidinti valstybės biudžetą 600-700 mln. eurų.
2. Atsakingai skolintis. Lietuva turi vieną mažiausių valdžios skolų Europos Sąjungoje – ji beveik dvigubai mažesnė nei ES vidurkis.
3. Pritraukti, o ne išbaidyti verslus ir talentus. Siūlyti jiems patrauklias schemas, kaip tai daro kitos šalys, įskaitant JAV.
5. Efektyvinti viešąjį sektorių. Užuot iš esmės peržiūrėjus valstybės disponuojamą turtą jo panaudojimo funkcijų ir efektyvumo požiūriu, skaitmenizuodama paslaugas, kūrusi šiuolaikiškesnes paskatas tarnautojams pasiekti realių rezultatų darbe, norima didinti biurokratiją steigiant dar vieną – Regionų – ministeriją.
Na, tikrai, šitaip rengiamės gynybai …
Europos parlamentaras Dainius Žalimas
