Dalinkitės
Nebūsiu
originalus
–
š.
m.
birželio
7
d.
Algimantas
Šindeikis
jau
rašė,
kad
slapta
rinkdama
generalinį
direktorių
LRT
Taryba
pažeidė
LRT
įstatymą,
konkrečiai,
šio
įstatymo
12
str.
3
d.
reikalavimą,
kad
balsams
pasiskirsčius
po
lygiai
sprendimą
lemia
Tarybos
pirmininko
balsas.
Tarp
išvardintų
šios
taisyklės
išimčių
nėra
numatytas
LRT
generalinio
direktoriaus
skyrimas
į
pareigas,
taigi,
šiam
klausimui
spręsti
turi
būti
taikoma
bendra
tvarka
–
visų
Tarybos
narių
balsų
dauguma,
o
balsams
pasiskirsčius
po
lygiai
–
lemiamas
Tarybos
pirmininko
balsas.
Algimantas
Šindeikis
logiškai
taip
apibendrina
LRT
įstatymo
12
str.
3
d.
nustatytą
teisinį
reguliavimą:
“slapto
balsavimo
negali
būti
tokiais
atvejais,
kai
Tarybos
narių
balsai
pasiskirsto
po
lygiai.
Tokią
situaciją
draudžia
LRT
įstatymas,
…
slaptas
balsavimas
negali
tapti
kliūtimi
Tarybai
priimti
sprendimą,
kai
Tarybos
narių
balsai
pasiskirsto
po
lygiai.
LRT
įstatyme
nenustatyta,
kad
Generalinis
direktorius
renkamas
slaptu
balsavimu.
Todėl
slaptas
balsavimas
negalimas
…LRT
Taryba
negali
priimti
nei
savo
darbo
reglamento,
nei
LRT
vadovo
konkurso
tvarkos,
kuri
neatitiktų
įstatymo.
Ir
juolab
tokios
tvarkos
laikytis
priimant
LRT
nutarimus.
Negali
būti
tokios
situacijos,
kad
įvykus
balsavimui
ir
balsams
pasiskirsčius
po
lygiai,
nebūtų
vadovaujamasi
LRT
įstatymu
priimant
sprendimą.”
Deja,
LRT
Taryba
ir
toliau
nusiteikusi
skirdama
LRT
generalinį
direktorių
įstatymą
pažeidinėti.
Šįkart
sąmoningai,
ne
iš
nežinojimo
ar
dėl
klaidos.
Blogiau,
kad
sprendimas
vėl
generalinį
direktorių
skirti
slaptu
balsavimu
grindžiamas
nesąžiningai
manipuliuojant
oficialiąja
konstitucine
doktrina
ir,
atrodo,
kai
kuriems
Tarybos
nariams
teisininkams
slaptumu
dangstant
savo
baimę
atskleisti,
už
ką
ir
kodėl
balsuoja.
Mat
balsavimo
slaptumo
doktrina,
kuria
kolegos
remiasi,
yra
skirta
tikrai
ne
LRT
generalinio
direktoriaus
skyrimui
ir
ne
LRT
Tarybos
veiklai,
o
rinkimams
(nacionaliniams
ir
savivaldos)
į
politines
atstovaujamąsias
institucijas.
Iš
tikrųjų
vienas
iš
demokratinių
rinkimų
į
Seimą,
Europos
Parlamentą,
savivaldybių
tarybas,
taip
pat
Prezidento
rinkimų
principų
yra
slaptas
balsavimas
(kaip
ir
visuotinė,
lygi,
tiesioginė
rinkimų
teisė,
sąžiningas
rinkimų
procesas).
Aiškindamas
slaptą
balsavimą
tokiuose
rinkimuose
KT
iš
tikrųjų
pažymėjo,
jog
jis
skirtas
tam,
kad
niekas
negalėtų
kontroliuoti
rinkėjo
valios
ir
daryti
įtakos
jo
pasirinkimui.
Tačiau
LRT
generalinio
direktoriaus
skyrimas
nėra
visuotiniai
nacionaliniai
ar
savivaldos
rinkimai,
o
LRT
Tarybos
nariai
nėra
eiliniai
rinkėjai,
balsuojantys
tokiuose
rinkimuose.
Tad
konstituciniai
nacionalinių
ir
savivaldos
rinkimų
principai
nėra
taikomi
valstybės
įstaigų
ir
LRT
vadovų
skyrimui.
Keista,
kai
to
negeba
suvokti
teisininkai.
Panašiai
LRT
Taryba
nėra
politinė
atstovaujamoji
institucija,
kurios
nariams,
kaip
Seime,
Europos
Parlamente
ar
savivaldybių
tarybose,
būtų
taikomas
lygaus
statuso,
įskaitant
lygią
balso
teisę,
principas.
Tad,
kad
ir
kaip
man
asmeniškai
nepatiktų,
įstatymų
leidėjas
gali,
numatęs
lyginį
LRT
Tarybos
narių
skaičių,
numatyti
ir
lemiamą
Tarybos
pirmininko
balsą
balsams
pasiskirsčius
po
lygiai.
Nėra
jokio
konstitucinio
pagrindo
prilyginti
LRT
Tarybos
pirmininką
savivaldybės
tarybos
nariui
–
merui
(iki
2023
m.),
kurio
lemiamo
balso
teisė
buvo
pripažinta
antikonstitucine
dėl
tarybos
narių
lygaus
statuso
principo
pažeidimo
(beje,
ir
pats
mero
buvimas
tarybos
nariu
buvo
antikonstitucinis).
Taigi
nėra
jokių
konstitucinių
argumentų
LRT
Tarybai
nevykdyti
LRT
įstatymo
reikalavimo
dėl
atviro
balsavimo
skiriant
generalinį
direktorių.
O
net
jei
ir
kas
nors
iš
Tarybos
narių
manytų
tokių
argumentų
turįs,
tai
vis
tiek
teisinėje
valstybėje
neatleistų
LRT
Tarybos
nuo
pareigos
veikti
pagal
įstatymą.
Juk
LRT
Taryba
–
ne
Konstitucinis
Teismas,
ir
šalyje
visuotinai
taikoma
įstatymų
konstitucingumo
prezumpcija.
Be
to,
nusprendusi
skirti
generalinį
direktorių
slaptu
balsavimu
LRT
Taryba
pažeidė
ne
tik
įstatymą.
Akivaizdžiai
pažeidžiami
LRT,
kaip
nacionaliniam
transliuotojui,
taikomi
konstituciniai
atskaitomybės
visuomenei,
viešumo
ir
skaidrumo
principai.
Slaptas
balsavimas
suteikia
ne
daugiau
nepriklausomumo
LRT
Tarybos
nariams,
o
išlaisvina
juos
nuo
bet
kokios
viešos
atskaitomybės,
pareigos
aiškinti
visuomenei
savo
sprendimų
motyvus,
kitaip
tariant,
suteikia
diskreciją
priimti
bet
kokius,
be
kita
ko,
dalykiniais
argumentais
nepagrįstus,
o
nulemtus
subjektyvių
simpatijų
ar
antipatijų
arba
neviešų
politinių
užsakymų
sprendimus.
Apskritai
tvarkant
panašius
valstybės
ar
viešuosius
reikalus
slaptumas
turėtų
būti
išimtis,
o
ne
taisyklė.
Prisimenu
kadais
prof.
E.
Kūrio
išsakytą
mintį,
jog
Seime
visi
balsavimai
turėtų
būti
vieši,
išskyrus
Konstitucijoje
aiškiai
numatytus
slapto
balsavimo
atvejus.
Jei
bijai
atskleisti
ir
paaiškinti
savo
poziciją,
nėra
ko
eiti
į
tokias
pareigas.
Dainius
Žalimas
yra
Vytauto
Didžiojo
Universiteto
Teisės
Fakulteto
dekanas,
buvęs
KT
pirmininkas.
Komentarai