Mažai
kas
prisimena,
jog
Rugsėjo
6-oji
–
Čečėnijos
nepriklausomybės
diena.
Turbūt
nesusimąstome,
kodėl
Vilniuje
yra
Džocharo
Dudajevo
skveras
arba
Kaune
Čečėnijos
aikštė.
Tačiau
šie
simboliai
liudija
tuometinę
didžiulę
Lietuvos
paramą
Čečėnijos
nepriklausomybei.
Šiandien
Čečėnijos
nepriklausomybei
būtų
buvę
30
metų:
1991
m.
rugsėjo
6
d.
pučą
Maskvoje
palaikiusi
Čečėnijos
ir
Ingušijos
aukščiausioji
taryba
buvo
priversta
pasitraukti,
ir
valdžią
Čečėnijoje
perėmė
Čečėnų
tautos
kongresas.
Po
prezidento
ir
parlamento
rinkimų
lapkričio
1
d.
Čečėnijos
suverenitetas
buvo
paskelbtas
ir
de
jure.
1992
m.
kovo
13
d.
buvo
priimta
Čečėnijos
konstitucija,
kuri
skelbė
Čečėniją
esant
nepriklausoma
demokratine
pasaulietine
teisine
valstybe,
susikūrusia
laisvai
apsisprendus
čečėnų
tautai.
Neabejotinai
Čečėnija,
atsižvelgiant
į
istorines
aplinkybes,
turėjo
teisę
į
vadinamąją
gynybinę
secesiją,
tad
teisėtai
atsiskyrė
nuo
SSRS
(pabrėžiu,
jog
Rusija
dar
nebuvo
tapusi
nepriklausoma).
Tokią
teisę
tik
patvirtino
vėlesni
Rusijos
karai
prieš
Čečėniją
ir
jos
įvykdyti
nusikaltimai
žmoniškumui
bei
karo
nusikaltimai
prieš
Čečėnijos
piliečius.
Po
pirmojo
laimėto
karo
įvyko
Čečėnijos
prezidento
ir
parlamento
rinkimai,
kurių
legitimumą
paliudijo
ESBO,
konstatavusi,
jog
rinkimai
suteikė
teisėtą
pagrindą
Čečėnijos
valdžios
institucijoms
veikti
(teko
dalyvauti
šią
išvadą
ESBO
rinkimų
stebėjimo
misijoje).
1997
m.
gegužės
12
d.
buvo
sudaryta
Čečėnijos
Respublikos
Ičkerijos
ir
Rusijos
Federacijos
taikos
sutartis,
pagal
kurią
šalys
pripažino
viena
kitą
lygiateisėmis
ir
sutarė
savo
santykius
grįsti
tarptautinės
teisės
normomis.
Atrodė,
tarptautinis
naujos
valstybės
pripažinimas
yra
čia
pat
…
Tačiau
taip
neatsitiko.
Tiek
dėl
išorinių,
tiek
dėl
vidinių
priežasčių.
Rusijai
pavyko
sėkmingai
užblokuoti
bet
kokią
veiksmingesnę
tarptautinę
paramą
Čečėnijai,
pačioje
Čečėnijoje
vis
labiau
ryškėjo
islamiškosios
valstybės
kūrimo
tendencijos,
kurios
buvo
nesuderinamos
su
teisės
viršenybės
ir
demokratijos
sampratomis.
Galiausiai
Rusijos
1999
metais
pradėtas
antrasis
karas
sunaikino
Čečėnijos
nepriklausomybę.
Šiandien
ši
šalis
valdoma
V.
Putinui
tarnaujančio
kriminalinio
R.
Kadyrovo
režimo,
kurio
sąlygomis
neįmanomi
jokie
demokratiniai
rinkimai
ir
kuris
grindžiamas
dar
stipresne
islamistine
ideologija.
Neturėtume
pamiršti,
jog
būtent
Čečėnijos
nepriklausomybės
sunaikinimas
sudarė
prielaidas
tolesnei
Rusijos
agresijai
prieš
Sakartvelą
ir
Ukrainą.
O
Čečėnijos
nepriklausomybės
atkūrimas
būtų
imperinės
Rusijos
žlugimo
ženklu.
būti
nepriklausomoje
Čečėnijoje
tris
kartus
1997-1998
metais
(viena
mano
kelionė
buvo
priežastis
Rusijos
URM
siųsti
notą
Lietuvai
).
Sutikau
ten
daugybę
išsilavinusių
vakarietiškai
mąstančių
žmonių,
kuriuos
negailestingai
naikino
ar
išginė
iš
šalies
antroji
okupacija.
Tačiau
vis
dėlto
dar
turiu
viltį
sulaukti
galimybės
vėl
aplankyti
nepriklausomą
europietišką
Čečėniją,
kurios
vizija
tebėra
pakankamai
pažangioje
1992
metų
konstitucijoje
…