Du Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai siūlo įstatyme numatyti galimybę atimti pilietybę, jei asmuo padarė nusikaltimą prieš Lietuvą.
Tokias Pilietybės įstatymo pataisas parengė ir registravo konservatoriai Arvydas Pocius bei Laurynas Kasčiūnas.
„Karas Ukrainoje parodė, kad agresorius dalį savo planų svetimoje teritorijoje sieja su kolaborantais, išdavikais, antikonstitucinių grupių ir organizacijų neteisėta veikla ir kitais nelojalių savo valstybei piliečių veiksmais, kurie sukelia pavojų valstybės saugumui, suverenitetui ir konstitucinei santvarkai“, – teigia projekto autoriai.
Anot jų, Lietuvos pilietybė yra asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuva, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis.
A. Pociaus teigimu, jeigu asmuo sąmoningai kenkia valstybei, valstybė turi turėti teisę atsisakyti tokio piliečio.
„Matome, kad yra nuteistų asmenų už šnipinėjimą, yra asmenų, kurie akivaizdžiai veikė prieš Lietuvą išvykę į priešiškas valstybes, vos ne Putino saulę čia mums ketina parvežti. Manau, kad jeigu tokiems žmonėms nepatinka Lietuvoje, Lietuva galėtų priimti sprendimą, kad tegu jie keliauja ten, kur jiems patinka, ten, kur jiems šviečia tokia saulė, kokią jie įsivaizduoja“, – BNS sakė vienas projekto iniciatorių.
Siūloma papildyti įstatyme esantį Lietuvos pilietybės netekimo pagrindų sąrašą, į jį įrašant, kad asmuo netenka pilietybės, jeigu padarė nusikalstamą veiką prieš Lietuvą.
A. Pocius teigė, kad pilietybės atėmimas grėstų už Baudžiamojo kodekso XVI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.
Tarp jų yra valstybės perversmo organizavimas, šnipinėjimas, kėsinimasis į prezidento gyvybę, išdavystė, padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, tarptautinių sankcijų pažeidimas, valstybės paslapties atskleidimas ir kt.
Pasak parlamentaro, sprendimą dėl pilietybės atėmimo priimtų teismas, o kreipimąsi į jį galėtų inicijuoti prokuratūra.
„Manau, prokuratūra turėtų atlikti kokį nors tarnybinį tyrimą, įvertinti padarytą veiklą ir perduoti teismui“, – BNS sakė A. Pocius.
Rugpjūčio pradžioje kiti trys konservatoriai registravo Pilietybės įstatymo pataisas, kad išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę būtų galima atimti už agresorių palaikymą.
Dabar įstatymas numato, kad asmuo Lietuvos pilietybės netenka, kai jos pats atsisako, įgyja kitos valstybės pilietybę, tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais, jeigu tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo, jeigu Lietuvos pilietybę įgijo apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių pilietybė negalėjo būti suteikta, ar paaiškėjus, kad sprendimas dėl jos suteikimo priimtas pažeidus įstatymus.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS