Maskva vaizduoja esanti konstruktyvi veikėja, pasisakanti už ekonominį bendradarbiavimą Arkties ir Baltijos jūrose, tačiau kartu vis dažniau vykdo hibridines atakas bei dalyvauja provokaciniame diskurse.
Šis dvigubas bendradarbiavimo žaidimas jau seniai žymi Kremliaus Arkties darbotvarkę, tačiau pastaraisiais mėnesiais pastebima, kad ši įsitraukimo strategija stiprėja ir plečiama Arkties militarizacija.
Dviguba Rusijos konfrontacijos ir bendradarbiavimo strategija Arktyje siekiama pasinaudoti Vakarų sąjungininkų nesutarimais ir kartu vaizduoti jų veiksmus kaip provokacijas, o tai verčia Arkties valstybes, reaguodamos į tai, išlaikyti trapią pusiausvyrą.
—-
Kovo 26-27 d. Rusijoje vykusiame Tarptautiniame Arkties forume (IAF) buvo pristatyta Rusijos, kaip atsakingos ir konstruktyvios Arkties regiono veikėjos, vizija. Šiame aukšto lygio renginyje kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o Arktis buvo apibūdinta kaip Arkties ir ne Arkties valstybių bendradarbiavimo regionas.
Savo kalboje V. Putinas teigė, kad Rusija „pasisakė ir toliau pasisako už lygiavertį bendradarbiavimą regione“ ir kad „deja, tarptautinis bendradarbiavimas šiaurinėse platumose šiuo metu išgyvena sunkius laikus“, nes „daugelis Vakarų šalių pasirinko konfrontaciją“.
Tačiau tokį Rusijos, siekiančios bendradarbiauti regione, įvaizdį paneigia didėjantis karinis stiprinimas Baltijos ir Arkties regione, apie kurį liudija pratybos bei provokuojančios kalbos.
Nors toks dvilypis požiūris nėra naujas, pastaraisiais mėnesiais Rusija intensyvina savo karines operacijas Arktyje, kartu ir toliau retoriškai siekdama taikos bei bendradarbiavimo regione. Reaguoti į tokį požiūrį yra sudėtinga, nes Vakarų valstybės turi pripažinti, kad kariniu būdu reaguodamos į Rusijos Arkties strategiją rizikuoja įteisinti Maskvos pasakojimus apie Vakarų agresiją ir ekspansiją į Arktį.
Tai savo ruožtu gali paskatinti Rusijos dezinformaciją, kuria siekiama susilpninti kitų Arkties valstybių sąjungas.
Sakydamas kalbą IAF, V. Putinas paskelbė, kad, atsižvelgiant į metinį federalinį biudžetą, „bus padidintas [Rusijos] karinio personalo [regione] skaičius“, siekiant sustiprinti Rusijos karinį buvimą Arktyje. Šis karinio personalo didinimas yra Rusijos karinio buvimo Baltijos jūros ir Arkties regione didinimo modelio dalis.
Hibridinės atakos vis dažniau pasitaiko nuo 2022 m., kai Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą, įskaitant dažnėjančias atakas prieš povandeninius kabelius. Nors karinių pratybų Barenco jūroje nebūtinai daugėja, pažymėtina, kad pratybose dabar dalyvauja Ukrainoje tarnavę kariai.
Rusija taip pat modernizuoja savo povandeninių laivų pajėgumus, o V. Putinas neseniai vadovavo daugiafunkcinio branduolinio povandeninio laivo „Perm“, priklausančio 885/885M projekto „Yasen“ klasei, nuleidimo į vandenį ceremonijai.
Povandeninis laivas „Perm“ atlieka dvigubą medžiotojo ir žudiko vaidmenį, taip pat gali vertikaliai paleisti sparnuotąsias raketas. Tai pirmasis 885M projekto povandeninis laivas, turintis hipergarsines sparnuotąsias raketas „Zircon“, kurios, kaip pranešama, turi 300 kg sveriančią kovinę galvutę, iš pradžių sukurtą kaip lėktuvnešiams atakuoti skirta raketa, bet karo metu naudotą prieš Ukrainos miestus.
Rusijos karinių pajėgų stiprinimą lydi pasakojimas, kad Jungtinės Valstijos yra agresyvi Arkties regiono veikėja, o Rusija tik reaguoja į imperialistinį elgesį. Tai akivaizdžiai matyti iš V. Putino atsako į JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakytą retoriką dėl Grenlandijos įsigijimo.
Per savo kalbą IAF V. Putinas teigė, kad Jungtinių Valstijų planas „aneksuoti“ Grenlandiją yra dalis planų „sistemingai plėtoti savo geostrateginius, karinius-politinius ir ekonominius interesus Arktyje“. Tačiau, be antraščių apie Grenlandiją, Rusijos pareigūnai taip pat apkaltino kitas Arkties regiono valstybes, tokias kaip Norvegija ir Suomija, siekiu konfrontuoti su Rusija.
Pavyzdžiui, vienas pareigūnas neseniai pareiškė, kad Norvegija siekia militarizuoti Svalbardą. Kitas neseniai pateiktas pavyzdys – Rusijos prezidento padėjėjo Nikolajaus Patruševo kaltinimas, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) karinės jūrų pajėgos siekia blokuoti Rusiją Baltijos jūroje ir vykdo kibernetines operacijas prieš Rusijos laivus šiame regione.
Kartu su šiais kaltinimais Rusija reklamuoja save kaip bendradarbiaujančią Arkties regiono veikėją. Didžioji dauguma IAF diskusijų grupių apibūdino Rusiją kaip pagrindinę būsimų Arkties verslo investicijų veikėją, ypač pabrėždamos Šiaurės jūrų kelią. Renginyje taip pat pabrėžtos tariamos Rusijos pastangos saugoti Arkties aplinką ir jos humanitarinis bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis.
Ne tik IAF, bet ir kitose konferencijose Rusijos pareigūnai propagavo JAV ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo ir suartėjimo Arktyje būtinybę.
Rusija gali pasinaudoti didėjančiu JAV ir jos sąjungininkių Europoje nesutarimu tokiais klausimais kaip Grenlandija, idant sukeltų painiavą dėl savo ketinimų Arkties ir Baltijos jūros regionuose. Tai Maskvai suteikia pretekstą bet kokią Vakarų reakciją į jos veiksmus Arktyje vertinti kaip agresyvią. Toks atsakas, Maskvos nuomone, dar labiau pateisintų didesnį Rusijos karinį buvimą Arktyje.
Pavyzdžiui, Lenkija ir Baltijos šalys pareiškė, kad rekomenduotų pasitraukti iš Otavos konvencijos – tarptautinės sutarties, draudžiančios priešpėstines minas, kad būtų pasirengta didėjančiai Rusijos karinei grėsmei Baltijos erdvėje.
Toks politinis atsakas Maskvoje neabejotinai bus traktuojamas kaip agresyvus antirusiškas požiūris, pateisinantis didesnį Rusijos karinių pajėgų stiprinimą. Kita vertus, Maskva Vakarų veikėjų įsitraukimą, pavyzdžiui, Norvegijos virtualų dalyvavimą IAF, naudoja kaip vizitinę kortelę, kad Rusija yra teisėta partnerė regione. Reagavimas į dvigubą Rusijos bendradarbiavimo ir konfrontacijos žaidimą Arkties regione kainuos brangiai.
Gabriella Gricius, Eurasia Daily Monitor
