2021 09 16
Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.
Matavimai parodė, kad vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė šių teršalų išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Be to, vos 2-4 proc. automobilių sukuria iki pusės visos parko taršos (16-52 proc. priklausomai nuo teršalo).
Įvertinęs duomenis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje bus griežtinama techninė priežiūra, intensyvės transporto kontrolė gatvėse, o šalis iš esmės transformuos vyraujančio transporto rūšis.
„Vilniaus oras yra labiau užterštas už Paryžiaus – vasarą Vilniuje atliktas stebėjimas realiomis sąlygomis paaiškina kodėl. Netvarkingi, apleisti dyzeliniai automobiliai ir sunkiasvoriai sunkvežimiai nuodija mūsų gatves ir plaučius. Vis dėlto per ateinančius 10 metų pasaulio automobiliai pasikeis iš esmės, o Lietuvai, kartu su Europa valantis nuo dyzelinių variklių, didžiausias iššūkis bus suvaldyti senų dyzelinių automobilių importą ir nebeleisti jiems dalyvauti eisme su netvarkingomis vidaus degimo sistemomis“, – sako aplinkos ministras.
Pagal preliminarias projekto išvadas, žymi sostinės gatvėmis riedančių automobilių dalis išmeta daugiau teršalų, nei nustatyta Euro standartais. Šie standartai nustato oro teršalų azoto oksido, kietųjų dalelių, anglies monoksido (CO) ir angliavandenilių (HC) ribines vertes, kurių atitiktį privalo užtikrinti automobilių gamintojai.
Euro standartų ypač neatitinka dyzelinu varomos transporto priemonės. Vilniuje didžiąją dalį lengvųjų keleivinių automobilių parko dalį sudaro Euro 4 standarto transporto priemonės, kurių vidutinis amžius siekia beveik 12 metų.
Lyginant dyzelinu ir benzinu varomų automobilių taršą, azoto oksidais labiau teršia dyzeliniai (Euro 5 standarto – iki 8-9 kartų daugiau), išskyrus ypač senas Euro 1 standarto transporto priemones – pastarojoje grupėje šiek tiek taršesni benzininiai modeliai. Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių (Euro 3 ir Euro 4 standarto – iki 6 kartų daugiau), išskyrus naujausio Euro 6 standarto automobilius – šių benzininių ir dyzelininių modelių šio teršalo išmetimai panašūs.
Daugiau anglies monoksido ir angliavandenilių išmeta benzinu varomi automobiliai, ypač kai lyginamos Euro 4 standarto ir senesnės transporto priemonės.
Vertinant Vilniaus automobilių parką kitų Europos miestų, kuriuose buvo įgyvendinti tokie projektai kontekste, pastebėta, kad mūsų Euro 4 ir senesnio standarto automobilių tarša anglies monoksidu ir kietosiomis dalelėmis, lyginant su atitinkamo standarto automobiliais, važinėjančiais Frankfruto, Briuselio, Berlyno, Varšuvos, Madrido keliuose yra didesnė. Galima priežastis – mūsų seni automobiliai nepakankamai techniškai prižiūrimi ir dalis jų galimai turi neveiksmingas taršos mažinimo sistemas ar jų visai neturi (dalelių filtrų, katalizatorių).
Susirūpinimą kelia išmatuota Vilniaus keliais važiavusių sunkiųjų transporto priemonių tarša. Pavyzdžiui, beveik pusės Euro 6 standarto krovininių sunkiųjų transporto priemonių tarša azoto oksidais taikomas normas viršijo daugiau kaip 10 kartų.
Taip pat pastebėta, kad išmatuoti nauji Euro 6 standarto autobusai teršia orą azoto oksidu ne ką mažiau lyginant su senesniais Euro 4 ir Euro 5 standarto. Tai gali lemti nepakankama jų techninė priežiūra, neveiksminga išmetamų teršalų kontrolės sistema ar net su ja susijusios manipuliacijos.
Per du mėnesius išmatuota daugiau kaip 45 tūkst. transporto priemonių azoto oksidų, kietųjų dalelių, anglies monoksido ir angliavandenilių išmetami kiekiai. Matavimai vyko dešimtyje skirtingų miesto vietų – Tilto gatvėje Centre, Savanorių prospekte Naujamiestyje, Geležinio Vilko gatvėje ties įvažiavimu į Ozo gatvę, Talino gatvėje Justiniškėse, Žaliųjų ežerų gatvėje ir kt.
Pristačius projekto galutinius rezultatus, bus pateikta ataskaita, kurią iki šio mėnesio pabaigos planuojama paskelbti Aplinkos ministerijos puslapyje.
Transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinės stebėsenos bandomasis projektas yra viena iš Vyriausybės patvirtinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonių. Projekto rangovas – UAB „Fima“, subtiekėjas – „Opus RS Europe LS“.
Ketvirtadienį Aplinkos ministerija pristato transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinių matavimų Vilniuje rezultatus, tiesioginė transliacija 14 val. Aplinkos ministerijos „Facebook“ paskyroje (anglų k.). Prisijungimo nuoroda čia
