Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 8,6 proc. iki 187 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 171 eurą, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Anot jos, praėjusią savaitę dėl tinklo darbų buvo apribota „NordBalt“ jungtis su Švedija, o įprastai didelius elektros srautus iš Skandinavijos pakeitė importas iš Lenkijos bei didesnė vietinė šiluminių elektrinių gamyba. Nepaisant to, didmeninė elektros rinkos kaina mažėjo trečią savaitę iš eilės.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje reikšmingai mažėjo tarpsisteminių srautų apimtys – importas susitraukė 19 proc., o eksportas sumažėjo net 77 procentais.
Pagrindinė to priežastimi tapo dėl Vakarų Lietuvoje remontuojamų tinklo elementų apribota „NordBalt“ jūrinė jungtis, kurios pralaidumas tarp Lietuvos ir Švedijos darbo dienomis siekė tik 300 MW iš maksimalių 700 MW“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Įprastai didelis švediškos elektros energijos srautas tranzitu per Lietuvą nukeliauja į Lenkiją ir kitas šalis, tačiau dėl šio apribojimo eksportas iš Lietuvos į Lenkiją praėjusią savaitę sumažėjo nuo 40 GWh iki vos 9 GWh. (…) Nepaisant tinklo ribojimų, kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, nors tai vyko kiek lėčiau nei Vakarų Europoje“, – pridūrė jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje per savaitę beveik nepakito ir išliko apie 209 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 72 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje per savaitę beveik dukart išaugo šiluminių elektrinių generacija iki 27 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 11 proc. iki 28 GWh, o saulės elektrinės pagamino trečdaliu mažiau – 3 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 37 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 39 proc., hidroelektrinės – 17 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 3 proc.
67 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importas mažėjo 19 proc. iki 158 GWh. 43 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 19 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 77 proc. iki 9 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likęs 1 proc. eksportuotas į Latviją.
BNS, Verslo naujienų skyrius