Skaitmenizacija
palietė
visas
verslo
sritis
–
prie
daiktų
interneto
prijungta
milijonai
įrenginių,
kurie
generuoja
didžiulius
kiekius
įvairių
duomenų,
tačiau
daugelis
sistemų
vis
dar
veikia
be
„smegenų“
t.y.
ją
apdorojančios
programinės
įrangos,
nes
trūksta
ne
tik
duomenų
analitikos
specialistų,
bet
ir
jiems
padėti
galinčių
skaitmeninių
sprendimų.
Energetikos
ekspertai
pastebi,
jog
Baltijos
šalių
įmonėse
paprastai
jau
yra
naudojamos
skaitmeninės
monitoringo
sistemos,
renkančios
įvairius
duomenis
apie
elektros
suvartojimą.
Tačiau
tikroji
elektros
tinklo
skaitmenizacija
prasideda
tik
dabar,
rinkoje
pasirodžius
elektros
paskirstymo
inovacijoms,
kurios
padeda
verslui
analizuoti
sukauptus
duomenis,
nustatyti
žmogaus
akiai
nematomas
problemas
ir
pasiūlyti
galimus
jų
sprendimų
būdus.
Šios
naujovės
padeda
apsisaugoti
nuo
rizikų
ir
išmaniau
valdyti
energiją,
kuri
varo
visos
planetos
verslus,
padeda
užtikrinti
tokias
gyvybiškai
svarbias
paslaugas
kaip
medicinos
pagalba
ar
maisto
gamyba.
„Šiuolaikines
energijos
sistemas
galima
palyginti
su
žmogaus
kūnu.
Elektros
galia
–
tai
jėga,
kuri
priverčia
dirbti
raumenis:
įvairius
įrenginius
ir
mašinas,
apšvietimą
ir
klimato
kontrolę.
Žmogaus
nervų
sistema
perduoda
informaciją
apie
kūno
sistemų
būklę
ir
aplinką
smegenims,
kurios
analizuoja
informaciją
ir
valdo
viso
kūno
veiksmus.
Šiuolaikinių
elektros
sistemų
smegenys
–
tai
skaitmeniniai
energijos
monitoringo
sprendimai,
kurie
padeda
verslui
matyti
ir
valdyti
visą
elektros
ūkį
ir
išvengti
didelių
nuostolių,
kuriuos
sukelia
žmogaus
akiai
paprastai
nematomi
gedimai
ir
sutrikimai“,
–
pažymi
tarptautinės
energijos
valdymo
bendrovės
„Schneider
Electric“
produktų
grupės
vadovas
Tomas
Bakanas.
Kai
kurioms
organizacijoms,
pavyzdžiui,
ligoninėms,
stambioms
pramonės
įmonėms
ar
duomenų
centrams,
nenutrūkstamas
elektros
energijos
tiekimas
yra
kritiškai
svarbus.
Bet
koks
sutrikimas
gali
sutrukdyti
ar
net
visai
sustabdyti
veiklą.
Todėl,
daugelyje
jų,
elektros
ūkį
stebi
skaitmeninės
monitoringo
sistemos,
kurios
renka
duomenis
apie
energijos
suvartojimą
bei
stebi
jos
kokybę
realiu
laiku.
Elektros
tinklo
skaitmenizacija
Lietuvoje
prasideda
tik
dabar
„Šiandien
įmonės
nori
pereiti
į
aukštesnį
lygį,
nes
supranta,
jog
elektros
sistema
be
„smegenų“
–
tarsi
primityvus
organizmas,
negalintis
greitai
reaguoti
į
pokyčius,
o
tuo
labiau
planuoti
ateities“,
–
pažymi
T.
Bakanas.
Elektros
paskirstymo
skaitmeninės
inovacijos
pasaulio
rinkoje
pasirodė
visai
neseniai.
Viena
jų
–
„Schneider
Electric“
sukurtas
energijos
analizės
įrankis
„EcoStruxure
Power
Advisor“,
kuris
iš
energijos
ir
galios
monitoringo
sistemų
sukauptų
duomenų
padeda
tiksliai
nustatyti
energijos
tinklo
problemas:
nematuojamas
apkrovas,
energijos
balanso
pažeidimus,
didesliu
dažnai
pasikartojančių
aliarmų
kiekius,
o
taip
pat
ir
aptikti
elektros
tinklo
kokybės
problemas.
Lietuvoje
šiuo
skaitmeniniu
duomenų
analizės
spendimu
jau
naudojasi
keletas
medienos
apdirbimo
pramonės
įmonių.
„Tokios
sistemos
–
ypač
naudingos
stambioms
įmonėms,
turinčioms
daug
ir
galingų
įrenginių.
Daugelis
elektros
problemų
yra
plika
akimi
nematomos,
pavyzdžiui,
harmonikos,
galios
faktorius
ar
įtampos
dingimai,
juos
sunku
aptikti
naudojant
įprastas
energijos
stebėjimo
sistemas.
Šiuos
daug
kam
negirdėtus
sutrikimus
galima
palyginti
su
širdies
ritmo
sutrikimais,
kuriuos
laiku
nustatyti
gali
tik
profesionalas,
turintis
reikiamus
instrumentus.
Būtent
tam
yra
skirtas
skaitmeninės
elektros
tinklo
analizės
įrankis,
kuris
nustato
problemas
elektros
tinkle
ir
pateikia
konkrečias
rekomendacijas,
ką
daryti,
kaip
jas
išspręsti.
Tokias
elektros
tinklo
duomenų
analizes
stambiose
įmonėse
rekomenduojama
atlikti
du
arba
keturis
kartus
per
metus“,
–
pažymi
T.
Bakanas.
Pasak
specialisto,
pastaruoju
metu
visame
pasaulyje,
o
taip
pat
ir
Lietuvoje,
didėja
taip
vadinama
elektros
tinklo
tarša,
kuri
atsiranda
prie
tinklo
prijungiant
vis
daugiau
elektrinių
iš
atsinaujinančių
šaltinių
ir
net
todėl,
kad
apšvietimui
naudojamos
led
lemputės.
Elektros
tinklo
kokybės
problemos
gali
sukelti
įvairių
rizikų
ir
pridaryti
nemažai
nuostolių.
Pasak,
T.
Bakano,
visos
įmonės
susiduria
su
elektros
tinklo
problemomis,
tačiau
apie
jas
sužino
tik
tada,
kai
kažkas
nutinka:
ima
kaisti
arba
sudega
įranga,
atsiranda
tinklo
perkrovos
ir
neplanuoti
elektros
atsijungimai,
išauga
kaštai
dėl
padidėjusios
reaktyvinės
energijos
apkrovos.
„Schneider
Electric“
sukurtas
„Power
Advisor“
sprendimas
verslo
ir
organizacijų
elektros
tinklo
monitoringo
duomenis
paverčia
naudinga
informacija.
Šią
paslaugą
apima
ne
tik
duomenų
analizė,
bet
ir
specialistų
pateikiamos
rekomendacijos,
kaip
spręsti
nustatytas
elektros
tinklo
problemas.
„Šiuolaikiniame
pasaulyje,
kai
daugėja
skaitmeninių
duomenų,
jų
analizės
poreikis
auga
visose
srityse.
Ne
išimtis
ir
elektros
ūkis.
Duomenų
analizė
padeda
pagerinti
elektros
tinklo
kokybę.
Šiandien
specialistų,
kurie
geba
įdiegti
įvairias
sistemas
rinkoje
netrūksta.
Bėda
ta,
kad
įvairiose
pramonės
šakose
atsiranda
vis
daugiau
skaitmeninių
įrenginių,
didžiulį
jų
surenkamų
duomenų
ir
įvairių
pranešimų
kiekį
apdoroti
žmogui
tampa
per
sudėtinga.
Tam
ir
reikalingos
inovatyvios
sistemos,
arba
kitaip
tariant
elektros
tinklo
smegenys,
kurios
galėtų
padėti
atlikti
šį
darbą:
analizuoti
duomenis
ir
rasti
ne
tik
pažeidimus,
bet
ir
problemų
sprendimus“,
–
pažymi
T.
Bakanas.
Baltijos
šalyse
elektros
inžinierių
ir
specialistų
kvalifikacija,
pasak
T.
Bakano,
yra
aukšta,
tačiau
dažniau
įmonių
savininkai
investuoja
į
inovacijas,
naują
įrangą,
gamybos
plėtrą
ir
kur
kas
rečiau
į
energijos
paskirstymo
sprendimus.
„Modernioms
įmonėms
elektros
paskirstymas
yra
toks
pat
svarbus
kaip
ir
technologiniai
procesai,
kurie
šiandien
jau
daug
kur
yra
skaitmenizuoti.
Įmonės
stebi,
kiek
pagamino,
kokiomis
sąnaudomis
ir
panašiai.
Elektros
tinklo
skaitmenizacija
Lietuvoje
prasideda
tik
dabar,
nes
įmonių
vadovai
ir
savininkai
supranta,
kad
nutrūkus
elektros
tiekimui,
gali
sustoti
visa
įmonės
veikla.
Visi
nauji
projektai
ar
renovacijos
projektai
jau
rengiami
numatant
skaitmenizuotą
elektros
paskirstymą
–
tai
tampa
privaloma
projektų
dalimi.
Išmanaus
energijos
valdymo
sprendimai
pamažu
skinasi
kelią,
tikėtina,
kad
jiems
įsitvirtinti
prireiks
mažiau
laiko
nei
pirmajai
komercinei
elektros
lemputei“,
–
įsitikinęs
T.
Bakanas.
