2021 08 31
Būtinybė reaguoti į susiklosčiusią situaciją Afganistane ir užtikrinti humanitarinę paramą regionui, apsaugoti žmones, bet tuo pat metu užtikrinti ES visuomenės saugumą, taip pat poreikis keisti Europos Sąjungos (ES) migracijos politiką ir ES teisės aktus, siekiant apsaugoti valstybes nuo nelegalios migracijos, kaip hibridinės agresijos instrumento – šie klausimai buvo pagrindiniai antradienį vykusiame neeiliniame ES vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje.
ES vidaus reikalų ministrų taryba priėmė bendrą pareiškimą dėl situacijos Afganistane. Sutarta, kad bus atidžiai stebima galima situacijos Afganistane įtaka neteisėtos migracijos srautams ir ES saugumui, užtikrinamas reguliarus situacijos vertinimas, o taip pat ES krizių valdymo sistemos tobulinimas.
„Nepakanka, kad Taryba stebėtų migracijos ir saugumo padėties raidą – mums reikia konkrečių veiksmų. Nedemokratiški režimai, tokie kaip Baltarusijos, gali pasinaudoti padėtimi Afganistane, kad darytų dar didesnį spaudimą ES. Būtina kurti teisines priemones, skirtas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir užkirsti kelią neteisėtos migracijos panaudojimui politiniais tikslais, kurios leistų ES valstybėms narėms greitai ir ryžtingai reaguoti ir ginti savo nacionalinį saugumą, tuo pačiu nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema. Ragintume Europos Komisiją pateikti pasiūlymus šiuo klausimu“, – kalbėjo viceministras Arnoldas Abramavičius.
Nors Lietuva susiduria su hibridine ataka ir dėl to neproporcingai išaugusiu neteisėtų migrantų skaičiumi, apie 200 žmonių – su Lietuvos kariuomene ir kitomis vyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiavę Afganistano piliečiai – rado saugų prieglobstį Lietuvoje.
Šiuo metu svarstoma galimybė padidinti trečiųjų šalių, besiribojančių su Afganistanu, priėmimo pajėgumus. Siekiama, kad Afganistano žmonės su ES parama ir pagalba galėtų būti apgyvendinti ir gauti apsaugą kaimyninėse regiono šalyse.
Prieš neeilinį ES vidaus reikalų tarybos posėdį, dvišalio susitikimo su Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson metu, viceministras A. Abramavičius aptarė migracijos krizės suvaldymo instrumentus ir galimus jų tobulinimo aspektus.
„Siekiant užtikrinti Šengeno erdvės integralumą, aukštą saugumo lygį ES viduje ir stiprų atsaką į kaimyninės šalies režimo vykdomą hibridinę ataką, būtinos teisinės priemonės, kurios leistų tiek Lietuvai, tiek kitoms ES valstybėms narėms nedelsiant imtis veiksmų.
Be to, privalome įrengti fizinį barjerą, saugantį visą Europą nuo dirbtinai sukurto neteisėtos migracijos srauto, kuris naudojamas kaip ginklas siekiant politinio spaudimo. Šis fizinis barjeras – tai bendras visos ES interesas, todėl tikimės ES paramos jį įrengiant“, – teigė viceministras A. Abramavičius. Tarybos metu Lietuvai buvo pažadėti dar 6 kilometrai vielos iš Slovakijos.
Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje nuo liepos 2 d. paskelbta ekstremali situacija. Lietuva pasienyje padidino pareigūnų pajėgas, pasitelkiama kariuomenė. Lietuvoje dirba Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol) ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.
Iki kitų metų rudens ketinama įrengti fizinį barjerą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
