Lietuvos
oro
uostai
ir
Rygos
oro
uostas
pasirašė
bendrą
sutartį,
kuri
atveria
kelią
finansavimui
iš
Europos
Sąjungos
(ES)
paramos
fondų
abiejų
šalių
oro
uostuose
vykdomiems
elektros
energijos
infrastruktūros
diegimo
projektams.
Gautos
paramos
lėšos
bendrovėms
leis
padengti
dalį
investicijų
į
būsimus
projektus,
kuriuose
numatyta
išplėtoti
elektros
energijos
tiekimo
infrastruktūrą,
siekiant
mažinti
CO2
emisijas.
Europos
Komisija
patvirtino
3,65
mln.
eurų
vertės
finansavimą
Lietuvos
ir
Rygos
oro
uostų
bendrovių
projektams.
Lietuvos
oro
uostams
skirta
paramos
dalis
sudaro
1,85
mln.
eurų,
likusį
investicijų
poreikį
bendrovė
įsipareigoja
patenkinti
nuosavomis
arba
skolintomis
lėšomis.
„Gautas
finansavimas
iš
ES
fondų
mums
leis
įdiegti
transporto
priemonių
elektros
įkrovos
infrastruktūrą
Kauno
ir
Vilniaus
oro
uostų
aerodromų
dalyse,
investuosime
ir
į
mobilių
elektros
šaltinių,
kurie
skirti
orlaivių
aptarnavimui,
įsigijimą
ir
atnaujinimą.
Abu
žingsniai
yra
labai
svarbūs
įgyvendinant
šiemet
mūsų
patvirtintą
ambicingą
„Net
Zero“
strategiją,
kuri
veda
organizacijos
neutralumo
klimatui
link
iki
2030
metų“,
–
pastebi
Lietuvos
oro
uostų
Plėtros
departamento
direktorius
Arnas
Dūmanas.
A.
Dūmano
teigimu,
investicijų
projektai
Vilniaus
ir
Kauno
oro
uostuose
bus
įgyvendinti
per
artimiausius
trejus
metus.
Įgyvendinus
tvarios
elektros
tiekimo
infrastruktūros
plėtros
projektus,
oro
uostuose
sumažės
poveikis
aplinkai
ir
šiltnamio
efektą
sukeliančių
dujų
(ŠESD)
emisijos.
„Orlaivius
ir
keleivius
aptarnaujančio
transporto
parko
atnaujinimas
yra
ilgalaikis
procesas,
kurio
metu
Lietuvos
oro
uostuose
vyksta
kryptingas
perėjimas
prie
mažiau
taršių
alternatyvų
–
elektra
varomo
transporto.
Kad
mūsų
oro
uostuose
šis
procesas
vyktų
sklandžiai,
turime
pasirūpinti
elektromobilių
įkrovimo
stotelėmis
savo
teritorijoje.
Be
to,
šios
infrastruktūros
plėtra
apims
ir
elektros
tiekimo
įrenginius
orlaiviams“,
–
dalijasi
A.
Dūmanas.
Kalbėdamas
apie
žaliuosius
projektus
Kauno
oro
uoste
jis
atkreipia
dėmesį,
kad
ten
vykdant
elektromobilių
krovimo
infrastruktūros
plėtrą
tuo
pačiu
metu
bus
finansuojami
ir
vystomi
kiti
modernūs
elektrifikacijos
sprendimai.
Kauno
oro
uosto
perone
planuojama
plėtra,
kurios
metu
orlaivių
stovėjimo
aikštelėse
bus
įdiegti
požeminiai
orlaivių
maitinimo
įrenginiais,
kurie
leistų
efektyviau
bei
tvariau
aptarnauti
atvykstančius
ir
išvykstančius
orlaivius.
Savo
ruožtu
kitas
projekto
partneris,
Rygos
oro
uostas,
yra
numatęs
investuoti
į
elektros
tinklo
rekonstrukciją
–
pereiti
nuo
dabartinio
10
kilovoltų
iki
20
kilovoltų
įtampos
tinklo,
taip
pat
įrengti
saulės
kolektorius,
atlikti
kitus
darbus.
Rengiant
ir
tvirtinant
šį
tarptautinį
projektą
abiem
partneriams
konsultacijų
paslaugas
teikė
tarptautinės
kompanijos
„PwC“
konsultantai.
Lietuvos
oro
uostai
prieš
dvejus
metus
prisijungė
prie
Europos
oro
uostų
iniciatyvos
„Net
Zero“,
kuria
235
Europos
oro
uostai
įsipareigojo
vėliausiai
iki
2050
metų
pasiekti
nulį
anglies
dvideginio
(CO2)
emisijų
į
aplinką.
91
iš
jų,
taip
pat
ir
Lietuvos
oro
uostai,
kartelę
sau
kelia
dar
aukščiau
–
planuoja
šį
tikslą
pasiekti
iki
2030
metų.
Komentarai