29 Spa
Fizinė ir psichologinė priklausomybė nuo narkotikų
Jau labai senai pastebėta, kad žmonės gali liguistai priprasti prie įvairių narkotinių medžiagų. Vienas pirmųjų apie tai prabilo žymusis gydytojas ir filosofas Avicena dar XI amžiuje. Yra išlikusių jo rašytų vaistų, kurių sudėtyje buvo opijaus, receptas su įspėjimu, kad ilgai vartojant šiuos vaistus galima prie jų priprasti. Tai pirmasis medicinos istorijoje dokumentas, kuriame kalbama apie galimą priklausomybę nuo narkotikų.
Narkotikai – medžiagos, kurių vienkartinis pavartojimas sukelia euforiją ar kitus malonumus, o nuolatinis vartojimas – psichologinę ir fizinę priklausomybę.
Kaip asmuo tampa priklausomas?
Pavartojęs žmogus narkotikų po kiek laiko pajunta pakitusią sąmonės būseną. Pasibaigus narkotinės medžiagos veikimui, asmuo gali grįžti į normalią sąmonės būseną. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis tikrai malonus… Tai kodėl nepabandžius dar?“ Juk visi trokštame malonumo, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko. Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas, siekiant patirti malonumo būseną. Pavyzdžiui, jaunuolis, priklausomas nuo marihuanos, gali galvoti jog turi vartoti marihuaną, kad galėtų greitai ir ramiai užmigti. Tačiau ir be narkotikų jaunuolis pavargęs užmigs. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti vartojimą būna labai sunku.
Po tam tikro narkotinių medžiagų vartojimo laiko asmuo jau nebegali, pasibaigus poveikiui, grįžti į normalią sąmonės būseną. Asmuo jaučia vis stiprėjantį fizinį skausmą pasibaigus poveikiui. Todėl griebiasi lengviausios išeitis – vartoja vėl iš naujo. Tuomet atsiranda ir fizinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė – kai organizmas nebegali veikti be priklausomos medžiagos – narkotiko. Kai narkotinės medžiagos pradeda trūkti, organizmas išgyvena abstinencijos periodą. Periodas būna ypač skausmingas, jog skausmą sumažinti gali tik dar viena narkotinė dozė.
Tačiau nutinka taip, kad toks pats narkotinės medžiagos kiekis nebesukelia ankščiau patirto malonumo arba nebepadeda išvengti abstinencijos periodo. Organizmas pripranta, todėl narkotinės medžiagos dozę tenka didinti ir kas kartą vartoti vis didesnę dozę.
„Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būsena, kuri darosi vis sunkesnė. Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybės nei dieną nei naktį… Tai – košmaras.“ Taip šią būseną aprašo narkomanai.
Pagrindiniai simptomai, kurie gali reikšti, jog asmuo turi priklausomybę:
- Stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą
- Sunkumas sukontroliuoti vartojimą
- Negebėjimas sustoti, nepaisant žalingų pasekmių
- Padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai
- Medžiagos vartojimas žmogui tampa svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai
- Kai kuriais atvejais – fizinės abstinencijos būklė
Dažnai „nekalti“ pabandymai, o vėliau dažnesnis eksperimentavimas, tai žingsniai link priklausomybės. Priklausomybė lyg sėlinantis liūtas prie grobio. Iš pradžių ji artėja dvejodama, tačiau kuo arčiau grobio tuo ji labiau užtikrinta. O užpuolus grobį, jo nebepaleidžia.
Situacija yra komplikuota, kai asmuo yra priklausomas tiek psichologiškai tiek fiziškai. Ar yra išeitis? Ji visada yra. Pirmiausia – pripažinti sau, kad turi problema ir kreiptis.
Kreiptis galite:
Lietuvos Narkomanų Anonimų draugija;
Respublikinių priklausomybių ligų centrus.
__________________________________________________
Jaunuoli gali nemokamai, anonimiškai bei konfidencialiai konsultuotis su jaunimo koordinatore:
El. paštu: greta.rackauskaite@visuomenessveikata.lt;
Telefonu: +37065993739
Arba susitarti kontaktinei konsultacijai:
- Klaipėdos g. 11, Gargždai;
- Klaipėdos g. 4 – 2, Priekulė;
- Šermukšnių g. 3, Veiviržėnai.
Sek aktualias naujienas:
Finansuojama iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinat projektą „ Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (jpspp) teikimo modelio įdiegimas akmenės, klaipėdos ir raseinių rajonų savivaldybėse”
____________________________________________________
Informaciją parengė Greta Račkauskaitė, jaunimo sveikatos koordinatorė
Literatūros šaltiniai:
Laima Bulotaitė “Priklausomybių anatomija”, 2009 m.
