Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos kaltinimai Vilniui dėl prekių tranzito į Kaliningradą ribojimo yra jos karo prieš Vakarus dalis.
„Rusijos naratyvas yra tiesiog jos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.
Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.
„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams.
Dėl sustojusio tranzito Rusija grasina Lietuva atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“. Vis dėlto G. Landsbergis teigia, kad Rusija pirmiausia turėtų kreiptis į Europos Komisiją, siekdama gauti išaiškinimą dėl sankcijų.
„O jei išaiškinimai yra netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius dokumentus išaiškina“, – kalbėjo jis.
Ministras teigė nesiimsiantis spekuliuoti, kokias atsakomąsias priemones Kremlius gali numatyti Lietuvai.
„Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo“, – nurodė G. Landsbergis.
***
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį iškvietė Europos Sąjungos ambasadorių Markusą Edererį dėl „antirusiškų apribojimų“ sankcionuotų prekių tranzitui geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.
„Buvo pabrėžta, kad tokie veiksmai, pažeidžiantys atitinkamus teisinius ir politinius Europos Sąjungos įsipareigojimus bei didinantys įtampą, yra neleistini“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.
Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.
Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
BNS
Komentarai