Lietuvoje
veikiantys
bankai,
užsienio
bankų
filialai
ir
kredito
įstaigos
iki
rugpjūčio
31
d.
Valstybinei
mokesčių
inspekcijai
(VMI)
turėjo
pervesti
laikinojo
solidarumo
įnašo
pirmąją
avansinę
ketvirtinę
įmoką
už
laikotarpį
nuo
įstatymo
įsigaliojimo
gegužę
iki
antrojo
ketvirčio
pabaigos.
Preliminariais
duomenimis,
iki
nustatytos
dienos
į
valstybės
biudžetą
surinkta
per
56
mln.
eurų
šio
įnašo,
kuris
bus
skirtas
karinio
mobilumo
ir
karinės
transporto
infrastruktūros
projektams
finansuoti.
Viso
avansinę
įmoką
sumokėjo
18
kredito
įstaigų.
„Šiomis
sudėtingomis
geopolitinėmis
aplinkybėmis
Seimo
priimtas
Laikinojo
solidarumo
įnašo
įstatymas
svariai
prisideda
prie
Lietuvos
saugumo
stiprinimo.
Šio
įnašo
lėšos
bus
naudojamos
karinio
mobilumo
ir
dvigubo
naudojimo
transporto
infrastruktūros,
taip
pat
karinės
infrastruktūros,
reikalingos
NATO
sąjungininkų
pajėgų
priėmimui
užtikrinti,
projektams
finansuoti“,
–
sako
finansų
ministrė
Gintarė
Skaistė
(Į
Seimą
išrinkta
Kaune
–
Panemunės
apygardoje).
Lietuva
buvo
ketvirtoji
Europos
Sąjungos
valstybė,
kuri
priėmė
sprendimus
dėl
bankų
matomų
augančių
pelnų
ir
dėl
išskirtinių
aplinkybių,
kurios
yra
susiformavusios.
Vėliau
planus
dėl
papildomo
bankų
apmokestinimo
pristatė
ir
Italijos
vyriausybė.
Lietuvoje
veikiantys
komerciniai
bankai
pirmąjį
šių
metų
ketvirtį
uždirbo
258,4
mln.
eurų
pelno
–
beveik
2,6
karto
daugiau
negu
pernai
tuo
pačiu
laiku.
Jeigu
situacija
nepasikeis,
tikėtina,
kad
2023
m.
bankų
pelnas
Lietuvoje
gali
siekti
apie
1
mlrd.
eurų.
Laikinojo
solidarumo
įnašo
įstatymu,
kuriam
gegužės
pradžioje
didele
balsų
dauguma
pritarė
Seimas,
nutarta
terminuotai
nustatyti
60
proc.
laikino
solidarumo
įnašo
tarifą
daliai
grynųjų
palūkanų
pajamų,
kuri
daugiau
kaip
50
proc.
viršija
ketverių
finansinių
metų
vidurkį.
Laikinas
solidarumo
įnašas
bus
mokamas
už
2023
ir
2024
m.,
atskiriant
nelauktas
pajamas
nuo
įprastų
pajamų.
Remiantis
įstatymo
projekto
rengimo
metu
atliktais
preliminariais
skaičiavimais,
per
visą
įnašo
galiojimo
laikotarpį
nuo
2023
m.
gegužės
16
d.
iki
2024
m.
pabaigos,
solidarumo
įnašas
iš
viso
galėtų
sudaryti
apie
410
mln.
eurų.
Pagal
tikėtiną
scenarijų
2023
metais
į
valstybės
biudžetą
bus
surinkta
apie
130
mln.
eurų,
2024
metais
–
apie
230
mln.
eurų,
o
2025
metais
–
apie
50
mln.
eurų
solidarumo
įnašo.
Laikinojo
solidarumo
įnašo
poreikis
atsirado
dėl
laikinai
galinčių
reikšmingai
išaugti
bankų
pelnų,
kuriuos
daugiausiai
lėmė
pastarųjų
dvejų
metų
ekonominiai
ir
geopolitiniai
veiksniai
ir
atsakas
į
juos.
Įstatymas
taikomas
tik
tai
neplanuotai
kredito
įstaigų
palūkanų
pajamų
daliai,
kuri
nėra
sietina
su
verslo
sprendimais.
Koronaviruso
pandemijos
metu
valstybė
skyrė
beprecedentę
paramą
verslui
ir
žmonėms.
Tai
ne
tik
mažino
įmonių
bei
namų
ūkių
kredito
riziką,
o
kartu
ir
nuostolių
potencialą
bankams,
bet
ir
didino
likvidumo
lygį
finansų
sistemoje.
Tai
Lietuvoje
prisidėjo
prie
sparčiausiai
euro
zonoje
–
52
proc.
–
augančio
indėlių
lygio
ir
11
mlrd.
eurų
daugiau
sukauptų
gyventojų
indėlių
nei
paskolų.
Rusijai
pradėjus
neišprovokuotą
karą
Ukrainoje,
išaugus
infliacijai,
Europos
Centrinis
Bankas
(ECB)
reikšmingai
padidino
ir
tebedidina
pagrindines
palūkanų
normas,
o
istoriškai
didžiausią
likvidumo
perteklių
bankai
daugiausia
laiko
ECB
sąskaitose.
Už
šias
lėšas
ECB
komerciniams
bankams
moka
palūkanas.
Dėl
didžiulio
ir
neįprasto
tokiu
atveju
likvidaus
turto
pertekliaus
šios
pajamos
nepriklauso
nuo
bankų
priimtų
verslo
sprendimų,
todėl
laikomos
neplanuotomis.
Rusijos
karas
Ukrainoje
papildomai
išryškino
karinio
mobilumo
poreikius
Lietuvoje,
kurie
sudaro
apie
963
mln.
eurų.
Iš
laikino
solidarumo
įnašo
planuojama
finansuoti
kariniam
transportui
reikalingus
oro
uostų
ir
jūros
uosto
plėtros
bei
atnaujinimo
darbus,
įrengti
logistikos
ir
krovos
aikšteles,
valstybinės
reikšmės
kelių
plėtrą
prie
Rūdninkų
poligono,
rekonstruoti
magistralinį
kelią
prie
Lenkijos
sienos,
atnaujinti
tiltus
ir
viadukus,
statyti
rampas
ir
įgyvendinti
kitus
būtinus
projektus.
Skirtumą
tarp
poreikių
ir
laikinojo
solidarumo
įnašų
ketinama
finansuoti
ES
ir
nacionalinio
biudžeto
lėšomis.
