1683 metų rugsėjo 12 dieną įvykęs Vienos mūšis – vienas iš ankstyvų Habsburgų Austrijos karo su Osmanų imperija epizodų. Karts nuo karto į karo veiksmus įsitraukdavo Habsburgų valdomos Ispanijos kariuomenė ir Abiejų Tautų Respublika.
Abiejų Tautų Respublika kovose su turkais padėjo ir Vienoje. Tą vasarą šimtatūkstantinė turkų kariuomenė veržėsi gilyn į Europą ir liepos viduryje apgulė Vieną.
Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis (1629-1696) tų pačių metų balandį buvo sudaręs sąjungą su Šventosios Romos imperijos valdovu Leopoldu I (1640-1705), todėl turėjo pagelbėti kovojant su įsiveržėliais. Jonas Sobieskis ir 27000 karių patraukė link Vienos ir netoli susitiko su Austrijos ir Vokietijos kunigaikštysčių kariuomenėmis.
Kalbama, jog Jono Sobieskio vadovaujama kariuomenė į pavėlavo ir tai galėjo padaryti sąmoningai, nes didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega (1642-1702) nesutarė su Jonu Sobieskiu. Taip pat karą jis laikė ne Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalu.
Didžiojo vizirio Karos Mustafos (1634/1635-1683) vedama turkų kariauna buvo apgulusi miesto sienas. Reikalus turkams gadino tai, kad miestas buvo pasiruošęs gynybai. Jungtinės austrų sąjungininkų pajėgos, susibūrusios už kelių dešimčių kilometrų nuo Vienos irgi nereiškė nieko gero.
Jono Sobieskio vadovaujamos jungtinės pajėgos priartėjo prie apgultos Vienos, užėmė palei Dunojų einantį kelią, miestą supančias kalvas ir rugsėjo 12 dieną puolė Osmanų imperijos kariuomenę.
Po dvylikos valandų atkaklaus mūšio Jono Sobieskio vadovaujama kavalerija (apie 20000 karių) sudavė lemiamą smūgį. Raiteliai prasilaužė pro turkų eiles, smogė jų stovyklai, o ten susilaukė ir apgultos Vienos įgulos pagalbos.
Skaičiuojama, kad per apgultį ir mūšį Austrija ir sąjungininkai neteko iki 20000 karių (iš jų tik apie 3500 mūšyje). Osmanų imperijos kariuomenės nuostoliai buvo kelis kartus didesni ir galėjo siekti iki 80000 karių. Svarbiausia buvo, tai jog pergalė prie Vienos sustabdė turkų veržimąsi į Vidurio Europą.
Pagal tradiciją, šią stačiatikių motyvais puoštą geležtę Abiejų Tautų Respublikos valdovui Jonui Sobieskiui Konstantinopolio patriarchas padovanojo už pergalę prieš turkus Vienos mūšyje.
Parodoje eksponuojamą geležtę paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus.
Paroda „Sarmatų karvedžiai. Žymiausi XVI-XVII a. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos karvedžiai“ veiks iki 2024 m. lapkričio 16 d.
Kiekvieną trečiadienį kviečiame dalyvauti ekskursijoje ir apžiūrėti šią parodą kartu su kuratoriumi. Jums tereikia užsiregistruoti ir nusipirkti Vytauto Didžiojo karo muziejaus lankytojo bilietą.
Artimiausia ekskursija – jau rugsėjo 18 dieną, 17:30. Registruotis į ją galite čia.
The post Įdomusis parodos „Sarmatų karvedžiai“ eksponatas – kardo geležtė appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
