Lapkričio pabaigoje New Yorko (JAV) savivaldos taryboje kairioji, o gal tiesiog tarp trijų pušų pasiklydusi dauguma šventė neva labai svarbią laisvės pergalę prieš nelaisvę. Nukėlė „pažanguoliai“ Tomo Džefersono (Thomas Jefferson) skulptūrą. Mat jis, vienas JAV nepriklausomybės ir valstybingumo architektų, kitados turėjo vergų. Kadangi Lietuva, o ypač kairiųjų rėksnių flangas, kuris dabar labai įtakingas valdančiojoje „dešinėje“, nori neatsilikti, verta ir pagalvoti, ką čia padarius? Kad Kaunas būtų pažangus.
Palikime kol kas nuošalėje Vilnių, nors aš pats šaknimis vilnietis, ir cvirkas bei salomėjas nėris. Kaunas yra Kaunas – jis turi suvokti progresą kitaip. Jei šiandieninė Vakarų civilizacija, o tiksliau jos nukvakusioji diplomuotų, bet beraščių intelektualų (kur su aukštaisiais, bet lyg be vidurinio) dalis taiko nūdienos kriterijus praeities epochoms – taikinių pilna.
Pradedame nuo paminklo Vytautui Didžiajam priešais miesto meriją. Šis monarchas nesilaikė jokių lyčių (bent dviejų, nekalbant apie 62 ar kiek ten jų dabar?) lygybės kvotų, formuodamas Didžiojo kunigaikščio tarybą, kuri vėliau tapo Ponų taryba ir taip pat nesilaikė dabartinių seksualinių, religinių bei rasinių paritetų. Jis, kiek istorikams žinoma, nesuteikė nei vienos privilegijos LGBT bendruomenės atstovams. Reiktų net perrašyti ir kryžiuočių, ir LDK metraščius, nes ten niekaip neatspindėtas seksualinių ir rasinių mažumų (totoriai minimi per mažai ir visko neapima) indėlis į pergalę Žalgirio mūšyje.
Maža to, jis buvo feodalas. Ir visa Gediminaičių dinastija (kaip galima Gedimino vardu vadinti gatvę?) prisidėjo prie baudžiavos, kas artima vergovei. Tad.. visą LDK atminimą – progresyviai velniop. Kenkia laikmečiui ir trukdo vykdyti Vakaruose plintančios atšaukimo kultūros (cancel culture) užmačias.
Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto senatas turėtų, sekdamas šia mada, pasibjaurėdamas ir garsiai trimituodamas atsižadėti šios baisios atgyvenos paminėjimo. Solidarizuodamasis su JAV ir visur Vakaruose paplitusių juodųjų kojų bučiuoklių judėjimu, VDU turėtų persivadinti į Georgo Floydo akademiją – GFA. Atitinkamai, pagal šio civilizacinio didvyrio gyvenimo kelią kreipdamas visus savo studentų būties bei buities orientyrus. Tai yra – žudyti, vartoti narkotikus, terorizuoti nėščias moteris ir didvyriškai žūti pažangos vardan. Kažkokia tokia priesaika, žygiuojant pažangos keliu, turėtų būti duodama dabartiniam vis dar VDU teisės fakulteto dekanui Dainiui Žalimui.
Žodžiu – LDK paveldą lauk, nes neatitinka dabartinių vertybinių standartų. Panašiai, kaip Vilniaus gatvės Kaune autentiškas grindinys.
Su problemomis, laikui, bėgant, gali susidurti ir partizaninio pokario judėjimo atminimas. Juk jei aukštus standartus atitinkančius filmus kuriant priimami tik scenarijai išlaiką lyčių, rasių, religijų bei orientacijų kvotas… . Kodėl nepareikalavus, jog Adolfo Ramanausko-Vanago gatvė būtų išsaugota tik su sąlyga, kad jo štabe būtų aptiktas bent vienas įrodytas homoseksualas? Humoras? Kai JAV ėmė siautėti BLM judėjimas juokavau, kad prieis Čerčilio eilė ir prisijuokavau. Jo skulptūros buvo pažanguolių išniekintos.
Na bet kauniečius galima paguosti – griauti ir naikinti, perrašyti ir kitur esama ko. Šveicarija – kaimas Jonavos rajone, vos už 1 kilometro į rytus nuo kelio A6: Kaunas–Zarasai–Daugpilis . Manau, pavadinimas irgi svarstytinas, nes Šveicarija dar baisesnė šalis už Lietuvą. Juk teisė balsuoti moterims (kad ir ką tai reikštų laikais, kai lytys štampuojamos dešimtimis) buvo suteikta tik 1971 metais. Nei sūris, nei laikrodžiai, nei bankininkystė to neatperka. Iš sterilizuojamos istorinės sąmonės reikia braukti viską, kas atgyveno. Tad reikia naujo pavadinimo.
Na ir, žinoma, Vilnius. Jau čia kauniečiai patys suras ką pasakyti. Kuo Vytautas Didysis progresyvesnis, LGBT teisių užtikrinimo prasme, už Karalių Mindaugą, kuriam paminklas irgi pačiame centre. Klausimas – tik ar nori kauniečiai būti šio didžiai pažangaus „atgyvenų naikinimo“ proceso lyderiais? Jų teisė rinktis. Nuo savo miesto Vilniaus gatvės grindinio iki kitų nepažangių paminklų.
Tomas Čyvas
Komentarai