Lietuvos saugomos teritorijos šiemet švenčia 30-metį. Deja, tenka pripažinti, jog skaudžias Covido pasekmes pajuto ir gamta. Karantino ir izoliacijų laikotarpis, išgynęs žmones į miškus atrasti sielos ramybę, mainais padovanojo ženklius lankytojų kultūros stokos pėdsakus – paliktas šiukšles.
Kad vasaroti būtų galima džiaugiantis gamta, o ne ieškant neapšiukšlintos stovyklavietės, didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“, kartu su iniciatyva „Kita forma“ bei Valstybine saugomų teritorijų tarnyba pasiryžo inicijuoti akciją „Misija – švari vasara“.
Pavyko sutvarkyti tris šiukšlynus
Akcijos metu organizuojamos talkos penkiuose griežčiausiai saugomuose Lietuvos nacionaliniuose parkuose. Talkų metu tvarkomi nedideli šiukšlynėliai, įsisenėję ar kaip tik – netikėtai atsiradę per paskutiniuosius karantino ir izoliacijos metus. Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas sako, jog suvienijus jėgas parkui bei dviejų organizacijų savanoriams pavyko sutvarkyti tris sąvartynus, kuriuose rasta įvairiausių „gėrybių“.
„Atliekos įvairiausios: pakuotės, plastikas, buitinės šiukšlės, statybinis laužas, padangos…,“ – radinius vardijo G. Norvaišas. Jo teigimu, neretai toks šiukšlynas prasideda nuo mažutėlio šiukšlių maišelio. Šiukšlintojai jaučiasi nebaudžiami. Tačiau juos nutverti kartais galima ir neapstačius viso miško vaizdo kameromis.
„Buvo atvejų, kai radome dokumentų, pagal kuriuos nustatėme šiukšlintojus. Jiems teko susirinkti savo, o gal jau ir kitų teršėjų atvežtas šiukšles bei teritoriją sutvarkyti. Nors pastaraisiais metais šiukšlių kiekis mažėja, bet atvykstantys į gamtą lankytojai dar nepriprato išsivežti savo šiukšlių… Dažnai priekaištaujama, kad trūksta šiukšliadėžių, o savivaldybės ar urėdijos pastatyti konteineriai bematant pripildomi. Skandinavijos šalyse šiukšliadėžių gamtoje išvis atsisakyta: atvažiavai, tai nieko gamtoje nepalik, savo šiukšles išsivežk atgal,“ – teigė pašnekovas.
Parko direktoriaus užfiksuotas stovyklavietės vaizdas paskatino pokyčių imtis degalinę
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis tvirtai įsitikinęs, jog karantinas išmokė mus visus iš naujo atrasti gamtą, tad parko lankytojai išklydo iš įprastų pažintinių takų giliau į mišką ir atrado daugiau apšiukšlintų vietų, kurių anksčiau niekas nepastebėjo.
„Nėra taip, kad atliekų kiekiai yra išaugę drastiškai. Vis tik situacija liūdina. Dažniausiai randame buitinių atliekų, tekstilės. Atrodo, kad kažkas tvarkosi seną sodybą ir viską, kas nereikalinga, tiesiog išverčia miškuose prie kelio,“ – sako R. Lydis.
Jis priminė, jog Plungės regione kaip ir visoje Lietuvoje yra stambiagabaričių atliekų aikštelė, kurioje didžioji dalis atliekų yra priimamos nemokamai.
Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai visuomet automobiliuose turi po maišą šiukšlėms surinkti. R. Lydis pastebi, jog keli karantinai iš eilės lėmė į miškus plūstelėjusių vienkartinių indų, ypač – vienkartinių kavos puodelių kiekį. Vis tik, į Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus užfiksuotą vaizdą – puodeliais nuklotą stovyklavietę žaibiškai sureagavo verslas – kavą išsinešti parduodantis degalinių tinklas. Žemaitijos nacionalinio parko direktoriui jie pažadėjo imtis veiksmų taršai kavos puodeliais mažinti. Šiuo metu dalis degalinių jau siūlo bent simbolinę nuolaidą už atsineštą savo daugkartinį puodelį.
„Misija – švari vasara“ kviečia visus aktyviai ir tvariai atostogauti drauge. Nelikite abejingi dūstančiai gamtai. Pasikvieskite į pagalbą draugus, bendradarbius, bendramokslius, šeimos narius ir sutvarkykite pastebėtą apšiukšlintą teritoriją. Įamžinkite, kaip pakito gamtos kampelis ir rezultatais dalinkitės tokio paties pavadinimo „Facebook“ paskyroje. Taip pat keliaudami, pažindami Lietuvą ir gražiausias jos vietas, nepamirškite susigrūsti atgal į kuprines įvairių plastiko popierėlių, kavos puodelių ar kitų po gardžių piknikų atlikusių šiukšlių. Tebūnie saulėta ir švari mūsų vasara!