22 Spa
Kas lemia narkotikų vartojimą?
Turbūt savo aplinkoje nerastume jaunuolio, kuris nebūtų vartojęs bent vienos psichoaktyvios medžiagos. Dažniausiai tai būna nesunkiai prieinamos medžiagos kaip alkoholis, kofeinas ar tabakas, tačiau kai, kurie veiksniai gali pastūmėti vartoti ir pavojingesnes medžiagas – narkotikus.
Kas lemia narkotikų vartojimą?
Amžius
Pastebima, kad Lietuvoje vis jaunesni išbando psichoaktyvias medžiagas. Net 19 proc. iki 19 m. jaunuolių yra bent 1- 2 kartus išbandę psichotropines medžiagas. Ką tai rodo? Kuo jaunesnis asmuo pirmą kartą pabando narkotines medžiagas, tuo labiau tikėtina, kad pradės vartoti reguliariai. Jaunuoliui išsivystys priklausomybė, kuri sukelia žalą fizinei ir psichikos sveikatai. Taip pat, didelėje rizikoje yra vaikai jaunystėje vartoję įvairius vaistus.
Lytis
Ar asmuo vartos narkotikus gali daryti įtakos lytis. Vidutiniškai daugiau berniukų vartoja narkotines medžiagas, bet merginas jos veikia stipriau: didesnis poveikis sveikatai, greičiau vystosi priklausomybė, net ir vartojant mažomis dozėmis.
Fizinė sveikata
Pastebima, kad kvaišalus vartoti labiau linkę asmenys, turintys fizinės sveikatos problemų (pvz., dėl komplikuoto gimdymo, lėtinių ir sunkių ligų vaikystėje), patyrę galvos smegenų sutrenkimų, apsinuodijimų alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
Psichinė sveikata
Ryšys tarp psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichinės sveikatos yra abipusis, nes narkotikų vartojimas gali pabloginti psichinę sveikatą, ir atvirkščiai, asmenys, sergantys depresija, nerimo sutrikimais ir šizofrenija, patyrę prievartą, smurtą, dažniau vartoja svaigiąsias medžiagas. Taip jie siekia sumažinti vienišumo, baimės, liūdesio jausmus, žemą savivertę.
Biologiniai veiksniai
Svarbūs yra biologiniai veiksniai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į narkotines medžiagas. Kai vienam ta pati dozė gali būti pakenčiama, kitam – mirtinai pavojinga, todėl reikėtu vengti „rungtyniauti“ su draugais. Asmeninės savybės, tokios kaip impulsyvumas, adrenalino siekimas taip pat daro įtaką riziką pradėti vartoti svaigalus.
Socialinė ir ekonominė padėtis
Gyvenamoji vietovė, pajamų kiekis pastebimai daro įtaką svaigalų vartojimui. Narkotikų vartojimo dažnis gali būti didesnis, jei jie lengviau prieinami (beveik kas 4-tas 15-16 m. jaunuolis gali lengvai gauti kanapių savo gyvenamojoje vietovėje), o prevencinės programos neįgyvendinamos arba jos netinkamos. Tyrimai rodo, kad mokiniai nepasitiki mokyklos darbuotojais tiek, kad jiems pasipasakotų apie savo priklausomybes.
Šeima
Šeimos nariai vartojantys narkotikus, gali padidinti riziką, kad pradės vartoti ir jų vaikai. Esant neigiamam šeimos požiūriui į narkotikus, šeimos paramai ir kontrolei, kai paauglys auginamas kaip atsakinga asmenybė, gebanti daryti protingus sprendimus ir apsisaugoti nuo pagundų, jaunuolis gali lengviau apsisaugoti nuo priklausomybių, ar jas įveikti. Taip pat svarbus veiksnys yra santykiai su tėvais. Vaikai, kurie nesutaria su savo tėvais ar globėjais labiau linkę į psichologines problemas, tuo pačiu ir narkotikus.
Bendruomenė
Didžiausią įtaką paauglystėje turi bendraamžiai, o noras būti pripažintam grupėje yra labai svarbus veiksnys, todėl riziką didina svaigalais eksperimentuojantys draugai. Nekritiškas ir dažnu atveju palankus draugų požiūris į narkotikų vartojimą. Nors dauguma jaunuolių supranta, narkotikų jiems daromą žalą, dažnai nugali noras pritapti, vaikomasi mados. Kreiptis pagalbos esant vartojimo problemoms gali trukdyti stigma, baimė ir mažas paslaugų prieinamumas.
Kad ir kokie veiksniai gali jaunuolį pastūmėti vartoti, visada yra kitas variantas – atsisakyti. Stipri vidinė motyvacija, pasitikėjimas savimi yra didžiausias ginklas.
____________________________________________________
Jaunuoli gali nemokamai, anonimiškai bei konfidencialiai konsultuotis su jaunimo koordinatore:
El. paštu: greta.rackauskaite@visuomenessveikata.lt;
Telefonu: +37065993739
Arba susitarti kontaktinei konsultacijai:
- Klaipėdos g. 11, Gargždai;
- Klaipėdos g. 4 – 2, Priekulė;
- Šermukšnių g. 3, Veiviržėnai.
Sek aktualias naujienas:
Finansuojama iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinat projektą „ Adaptuoto ir išplėsto jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (jpspp) teikimo modelio įdiegimas akmenės, klaipėdos ir raseinių rajonų savivaldybėse”
____________________________________________________
Informaciją parengė Greta Račkauskaitė, jaunimo sveikatos koordinatorė
Informacijos šaltiniai:
