Įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, tarptautinių sankcijų įgyvendinimą bei sukčiavimo prevenciją, didėja įpareigojimai bankams. Finansų įstaigos yra įpareigotos nuolat vykdyti kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėseną.
Anot Lietuvos banko valdybos nario Simono Krėpštos, bankų sektoriuje 2022 m. iš viso buvo daugiau kaip 23,44 mln. klientų. Klientų operacijų vertė viršijo 894 mlrd. eurų.
verslas atsidaro sąskaitas kaimyninėse šalyse, kuriose su panašiais trikdžiais nebesusiduria. Kitų šalių bankai uždirba, o pelno mokestis nuo Lietuvos įmonės nusipirktų banko paslaugų lieka kitoje šalyje.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, kalbėdama Ekonomikos komiteto posėdyje, akcentavo, kad 2023 m. balandžio–gegužės mėn. atlikto bankų veiklos tyrimo metu identifikuotos fizinių ir juridinių asmenų problemos dėl ilgesnio nei trijų dienų mokėjimų pavedimų užlaikymo, dėl pasikartojančio papildomos informacijos reikalavimo operacijai pagrįsti, taip pat banko sąskaitos atidarymo, limito padidinimo trikdžių ir kt. Bankai, be banko sąskaitos savininko sutikimo, ima 50–65 eurų mokestį už pavedimo patikrinimą. Nukentėję asmenys neturi saugių sąlygų pasiskųsti ir siekti žalos atlyginimo. „Trūksta bankų veiklą administruojančios institucijos – Lietuvos banko iniciatyvos vykdyti tikrą bei kvalifikuotą pinigų plovimo ir kovos su terorizmu priežiūros veiklą“, – konstatavo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Pasak D. Čibirienės, dėl vis pasitaikančių trikdžių vykdant atsiskaitymus, verslas atsidaro sąskaitas kaimyninėse šalyse, kuriose su panašiais trikdžiais nebesusiduria. Kitų šalių bankai uždirba, o pelno mokestis nuo Lietuvos įmonės nusipirktų banko paslaugų lieka kitoje šalyje. Dėl neva nuolatinių perteklinių reikalavimų, mažėja pagarba ir pasitikėjimas bankais. Kyla tikėtina rizika, kad prisidengiant pinigų plovimo prevencijos tvarka, gali būti renkami konfidencialūs verslo duomenys. Jie gali būti panaudoti banko rinkodaros ir finansinių paslaugų pardavimams skatinti arba informacijos perdavimui tretiesiems asmenims.
Pažymėta, kad klausimai nagrinėjami Mokėjimų taryboje, vyksta nuolatinės diskusijos, kuriose toliau nagrinėjami Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pristatyti bankų veiklos atvejai.
„Seimo Ekonomikos komitetas savo ruožtu ir toliau vykdys parlamentinę kontrolę. Suprantama, kad ir verslas į savo pareigą ir tarptautinių sankcijų vengimo grėsmių prevenciją turi žiūrėti atsakingai. Tokias schemas kuria ir vykdo ne finansų institucijos, bet blogai informuotos arba nedraugiškos verslo struktūros. Negalima to toleruoti“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius (Išrinktas: Petrašiūnų–Gričiupio (Nr. 17) apygardoje).
