Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad šiuo metu keliautojams, vykstantiems į Vidinę Mongoliją Kinijoje, rekomenduojama būti budriems ir vengti sąlyčio su švilpikais ir kitais graužikais, kurie yra pagrindinis ypač pavojingos užkrečiamos ligos – maro – rezervuaras.
Kinijos sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, šiaurinėje Vidinės Mongolijos regione užregistruotas buboninio maro atvejis. Šio regiono gyventojai yra raginami nemedžioti ir nevartoti maistui švilpikų ir kitų galimai Y. pestis bakterijomis infekuotų gyvūnų mėsos.
Nors maras buvo viena mirtingiausių ligų žmonijos istorijoje, tačiau dabar ji gydoma antibiotikais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad marą sukelia bakterijos (Y. pestis), kurių pagrindinis rezervuaras yra graužikai. Maras tarp graužikų ir nuo graužikų žmonėms dažniausiai plinta per infekuotų blusų įkandimus, tačiau galimi ir kiti infekcijos plitimo keliai, t.y. marą sukeliančios bakterijos į žmogaus organizmą gali patekti tiesioginio sąlyčio metu su infekuotų gyvūnų audiniais per odos pažeidimus, gleivines. Plaučių maro forma gali plisti nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais artimo sąlyčio metu.
Užsikrėtus maro bakterijomis, klinikiniai požymiai priklauso nuo sukėlėjo patekimo vietų.
Buboninis maras sudaro 80-95 proc. visų ligos atvejų. Inkubacinis periodas – 1–7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas yra vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai, nes Y.pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos. Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., o anksti skyrus tinkamą gydymą mirštamumas sumažėja iki 10-20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.
Septiceminis maras diagnozuojamas sukėlėjui išplitus kraujyje. Jam būdingas karščiavimas, šaltkrėtis, didelis silpnumas, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai. Septiceminis maras gali sukelti šoką, daugybinį organų nepakankamumą. Septiceminis maras gali išsivystyti kaip pirminė ligos forma arba buboninio maro komplikacija.
Plaučių maras išsivysto įkvėpus lašelių su marą sukeliančiomis – Y. pestis bakterijomis arba kaip septiceminio maro komplikacija. Inkubacinis periodas – 1–4 d., kartais trumpesnis nei 24 val. Šiai ligos formai būdingas karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, greitai besivystanti pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu, krūtinės skausmas, kosulys. Laiku nepritaikius gydymo, plaučių maras baigiasi mirtimi.
Ankstyvas antibiotikų skyrimas svarbus tiek gydant, tiek vykdant maro profilaktiką. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, asmenims, turėjusiems artimą sąlytį su asmenimis, sergančiais maru, arba asmenims, turėjusiems didelės rizikos ekspoziciją, pvz., blusų sukandimai, sąlytis su infekuotų gyvūnų kūno skysčiais ir audiniais, rekomenduojamas profilaktinis gydymas antibiotikais.
Endeminių maro vietovių yra aptinkama Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.
Šaltinis: Kauno miesto savivaldybės sveikatos biuras
