13 Bal
Kodėl mesti rūkyti taip sunku arba ar aš ateityje noriu būti (ne)rūkantis?
Viena iš pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, kurios galima išvengti, yra tabako vartojimas. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad 23 proc. Europos gyventojų rūko cigaretes ir kad Lietuvoje rūko 28 proc. gyventojų. Aktyvus ir pasyvus rūkymas siejamas su 30 proc. onkologinių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir reprodukcinės sistemos ligų ir kitų sveikatos sutrikimų. Vidutinė rūkančių žmonių gyvenimo trukmė yra 10 metų trumpesnė nei nerūkančių. Per savo gyvenimą rūkantys asmenys praranda apie 20 sveiko gyvenimo, t. y. be ligų ir neįgalumo, metų. Kaip teigia Mačiulytė ir kiti bendraautoriai (2022), priklausomybės nuo nikotino atsiradimo mechanizmas panašus kaip ir vartojant kitas psichoaktyviąsias medžiagas, o stiprumas prilygsta priklausomybei nuo heroino. Fizinės priklausomybės susiformavimo laikas gali trukti mėnesius ar metus.
Stebint tabako vartojimo sukeltus padarinius, rūkymas pripažįstamas kaip lėtinė liga, kuri turi būti gydoma pasitelkus efektyvias bei mokslu grįstas metodikas (Mačiulytė, Osipov, Miškinytė-Hudson, Tamošaitytė, 2022). Geresnės sveikatos siekis visų pirma yra susijęs su gyvenimo būdu, todėl labai svarbu, kad žmogus pats norėtų keistis. Dažnai taikomos įprastos elgesio intervencijos gali veikti tik trumpą laikotarpį, o ilgalaikiai pokyčiai yra įmanomi tik tuomet, kai žmogus, siekdamas savo sveikatos gerinimo, yra motyvuotas ir laisva valia (pats to norėdamas) įsitraukia į su sveikatos gerinimu susijusį elgesį bei harmoningai derina savo vertybes ir tikslus (Yildiz, 2020; cit. West, Capbell, Brown, Gainforth, 2014; Samdal, Eide, Barth, Williams, Meland, 2017).
Apie 80 proc. reguliariai rūkančiųjų yra fiziškai priklausomi nuo nikotino, tačiau visi rūkantys asmenys yra vienaip ar kitaip priklausomi ir psichologiškai (Mačiulytė, Osipov, Miškinytė-Hudson, Tamošaitytė, 2022). Psichologiniai priklausomybės nuo nikotino apsektai yra labai svarbūs siekiant padėti asmenims mesti rūkyti. Kadangi pats rūkymo procesas tampa rūkančiojo kasdienybės dalimi, planuojant mesti rūkyti reikėtų numatyti, kuo būtų galima pakeisti ritualinius rūkymo aspektus (Mačiulytė, Osipov, Miškinytė-Hudson, Tamošaitytė, 2022).
Mokslininkai vis dažniau diskutuoja apie tai, jog savęs suvokimas, savojo aš apsibrėžimas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis žmogaus elgseną (Penformis, Gebhart, 2023). Įrodyta, kad žmonės, norėdami sėkmingai mesti rūkyti, turi save suvokti kaip asmenį, kuris nerūko (Penformis ir kt., 2023; cit. Callaghan ir kt., 2021; Meijer ir kt., 2020; Tombor ir kt., 2015). Susitapatinimas su nauju savojo aš vaidmeniu gali padėti keisti elgesį, nes žmonės paprastai elgiasi taip, kad patvirtintų savo identitetą ir, priešingai, stengiasi išvengti tam prieštaraujančio elgesio (Penformis, Gebhart, 2023; cit. Berkman ir kt., 2017; Burke ir Stets, 2009; Oyserman ir kt., 2012).
Apsibrėžę savo ateities tapatumą, modeliuojame elgesį taip, jog pasiektumėme savo išsikeltą tikslą. Planavimas, išsamus pasiruošimas bei strategijos laikymasis yra labai svarbu šiame metimo rūkyti procese, tačiau net jei susiduriate su silpnumo akimirkomis (beje, svarbu paminėti, kad dauguma sėkmingai meta rūkyti tik po kelių bandymų), tai nereiškia, jog jums nepavyks. Vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant mesti rūkyti – psichologinės pagalbos prieinamumas. PSO metimo rūkyti gairėse psichologinė pagalba yra įvardijama kaip viena iš dviejų svarbiausių strategijų (Stone, Paull, 2022; cit. Nice Recommendations on Treatment Tobacco Dependence, 2022). Parama yra reikšmingas veiksnys, galintis padėti mesti rūkyti (Lawhon, Humfleet, 2009).
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad įprasta rūkymo metimo intervencijos forma yra grupinė terapija (Yildiz ir kt., 2020). Grupinių užsiėmimų metu galima gauti palaikymą ar jį teikti. Susidūrus su sunkumais, tuo galima pasidalinti su kitais grupės dalyviais – tai suteikia saugumo ir palaikymo jausmą, žinojimą, kad silpnumo akimirkos yra normalu, ir tuo pačiu metu gali padėti suvokti, jog tai nėra rodiklis, kad nepavyks. Dalyvavimas grupinėje terapijoje gali pasitarnauti, kad būsimos idealios savimonės nuostatos taptų naujomis dabartinėmis savimonės nuostatomis (Meijer ir kt., 2020; Vangeli ir West, 2012) bei keičiant savo tapatumą padėti mesti rūkyti (Penfornis, Gebhardt, Rippe, Van Laar, de Putte, Meijer, 2023).
***
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia Skuodo rajono savivaldybės gyventojus dalyvauti METIMO RŪKYTI 8 užsiėmimų emocinės paramos teikimo cikle. Grupinė terapija gali būti labai veiksminga, siekiant atsisakyti žalingo įpročio, susijusio su tabako vartojimu (McLurre ir kt., 2018).
Užsiėmimų grafikas: gegužės 8, 22, 29, birželio 5, 12, 19, 26 ir 29 dienomis 13:00 val.
Registracija el. p. giedre.gutauskiene@visuomenessveikata.lt, tel. 8 655 74458 arba internetu ČIA.
Užsiėmimų vieta bus patikslinta užsiregistravusiems asmenims. Su kiekvienu užsiregistravusiu asmeniu vyks individualus pokalbis. Užsiėmimus ves psichologė Giedrė Gutauskienė.
Informaciją parengė psichologė Giedrė Gutauskienė
LITERATŪRA
- Lawhon, D., Humfleet, G. L., Hall, S. M., Reus, V. I., Munoz, R. F. (2009). Longitudinal analysis of abstinence-specific social support and smoking cessation. Health Psychology, 28(4), 465–472. Doi: https://doi.org/10.1037/a0015206
- Yaldiz, E. (2020). The effects of acceptance and commitment therapy on lifestyle and behavioral changes: A systematic review of randomized controlled trials. Perspectives in Psychiatric Care. Doi: https://doi.org.10.1111/ppc.12482
- Mačiulytė D., Osipov P., Miškinytė-Hudson R. ir Tamošaitytė J. (2022). Metodinė medžiaga sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems pagalbą norintiems mesti rūkyti asmenims. Respublikinis priklausomybės ligų centras. Vilnius.
- Stone, E., Paul, C. (2022). The Tobacco Endgame – A New Paradigm for Smoking Cessation in Cancer Clinics. National Library of Medicibe (National Center of Biotechnology Information) 29 (9). Doi: https://doi.org.10.3390/curroncol29090497
- Penfornis, K. M., Gebhardt, W. A., Rippe, R. C. A., Van Laar, C., den Putte, B., Meijer, E. (2023). My future-self has (not) quit smoking: An experimental study into the effect of a future-self intervention on smoking-related self-identity constructs. Social Science & Medicine 320. Doi: https://doi.org./10.1016/j.socscimed.2023.115667
