Konferencija apie mėlynąją ekonomiką kvies atsigręžti į jūrinį šalies potencialą

Spalio
10–11
dienomis
trečią
kartą
rengiama
tarptautinė
konferenciją
apie
mėlynąją
ekonomiką
„Klaipėda
Manifesto“.
Dviejų
dienų
renginyje
gausus
būrys
politikos,
verslo
ir
mokslo
atstovų
ieškos
atsakymų,
kaip
pažadinti
Lietuvos
kaip
jūrinės
valstybės
potencialą
ir
efektyvinti
politikos
formuotojų
ir
jūrinės
pramonės
bendradarbiavimą.

Dalyvius
sveikins
už
aplinką,
vandenynus
ir
žuvininkystę
atsakingas
Europos
Komisijos
narys
Virginijus
Sinkevičius,
Norvegijos
ambasadorius
Lietuvai
Ole
T.
Horpestad
bei
kiti
valdžios
ir
verslo
atstovai.
Renginyje
pranešimus
skaitys
ir
jūrinės
strategijos
iniciatoriai,
mokslininkai,
inovatoriai.

Klaipėdos
„Kultūros
fabrike“
vyksianti
jūrinės
ekonomikos
konferencija
–
svarbiausia
šalies
tinklaveikos
platforma
visais
jūrinės
ekonomikos
klausimais.
Joje
bus
pristatytos
naujausios
jūrinės
ekonomikos
aktualijos,
technologijos
ir
galimybės,
kurios
leis
žengti
koja
kojon
su
industrijos
tendencijomis.
Renginyje
bus
gilinamasi
į
jūrinę
energetiką,
nagrinėjamos
jūrinės
industrijos
transformacijos,
pakrančių
turizmo
potencialas
bei
ieškoma
sprendimų
visame
pasaulyje
opiam
darbuotojų
trūkumo
klausimui.
Organizatoriai
taip
pat
tikisi,
kad
konferencijos
metu
užsimezgę
ryšiai
prisidės
prie
naujų
inovatyvių
sprendimų
atsiradimo.

„Gyvename
sudėtingais
laikais,
kuriuose
trūksta
stabilumo,
o
inovatyvių
ir
į
ateitį
orientuotų
sprendimų
trūkumas
gali
nulemti
organizacijos
ar
verslo
pabaigą.
Todėl
naujovės
yra
labai
svarbios.
Mūsų
aplinkos
ir
technologijų
plėtros
greitis
reikalauja
daugybės
sprendimų,
kuriuos
vienašališkai
įgyvendinti
yra
sunku.
Tik
tarpsektorinis
bendradarbiavimas
gali
padėti
partneriams
integruoti
išteklius,
dalytis
žiniomis
ir
kartu
kurti
bei
plėtoti
pažangiausius
sprendimus.
Tam
būtina
suprasti
ir
išnaudoti
tarptautinį
vyriausybių
ir
privataus
sektoriaus
bendradarbiavimo
potencialą“,
–
teigia
vienas
renginio
moderatorių,
Europos
regiono
augimą
skatinančio
tarptautinio
centro
„Emerging
Europe“
įkūrėjas
Andrew
Wrobel.

Valstybėms
siekiant
energetinio
nepriklausomumo,
Europos
žaliojo
kurso
ir
klimato
kaitos
mažinimo
tikslų,
vis
sparčiau
žengiama
atsinaujinančios
energetikos
kryptimi,
tad
jūrinio
vėjo,
vandenilio
panaudojimo
galimybės
ir
kitos
alternatyvios
energetikos
rūšys
tampa
vis
reikšmingesnės.

„Įgyvendinant
šiuos
tikslus
jūrų
uostai
vaidina
svarbų
vaidmenį.
Klaipėdos
uostas
–
ne
išimtis,
mes
aktyviai
einame
atsinaujinančios
energetikos
vystymo
kryptimi,
kuria
pasidalinsime
tarptautinėje
konferencijoje
„Klaipėda
Manifesto“.
Šis
renginys
yra
puiki
platforma
patirties
ir
idėjų
mainams,
bendradarbiavimui
ir
tarpvalstybinei
partnerystei,
siekiant
bendrų
tikslų“,
–
sako
vieno
iš
organizatorių
–
Klaipėdos
valstybinio
jūrų
uosto
direkcijos
–
generalinis
direktorius
Algis
Latakas.

Svarbu
pagreitinti
strategijos
kūrimą

Vienas
pagrindinių
šių
metų
konferencijos
tikslų
–
atkreipti
nacionalinių
institucijų
dėmesį
į
jūrinės
ekonomikos
potencialą
ir
neišnaudotas
galimybes
šalyje,
skatinti
sprendimų
priėmėjus
įtraukti
jūrinę
ekonomiką
į
politikos
formavimo
gaires.

„Jūros
kranto
neturinti
Šveicarija
yra
vadinama
jūrine
valstybe,
o
mes,
turėdami
beveik
100
kilometrų
–
savęs
tokia
valstybe
nelaikome.
Paradoksalu,
kad
būdami
jūrine
valstybe
neturime
strategijos
–
taip
negali
būti.
Kol
šalyje
vyraus
toks
požiūris,
tol
neišnaudosime
mums
ranka
pasiekiamų
galimybių.
Neturėdami
aiškių
gairių,
kaip
norime
vystyti
šią
ekonomikos
šaką,
mes
jos
ne
tik
neįveikliname,
bet
ir
labai
stipriai
atsiliekame
nuo
kitų
jūrinių
valstybių,
prarandame
įplaukas
į
biudžetą
ir
dalį
BVP“,
–
sako
„Klaipėda
ID“
investicijų
ir
investicinės
aplinkos
skyriaus
vadovė
Diana
Manko.

Renginyje
taip
pat
bus
skatinamas
verslo
partnerysčių
mezgimas
ir
užsienio
investicijų
pritraukimas.
Organizatoriai
tikisi,
ilgainiui
politikos
formuotojų
ir
jūrinės
pramonės
bendradarbiavimas
taps
realybe
ir
skatins
investicijas,
o
bendri
veiksmai
padės
užtikrinti
tvarų
Baltijos
jūros
regiono
augimą.

Pasak
organizatorių,
Lietuva
yra
jūrinė
valstybė
su
didžiuliu
neišnaudotu
potencialu,
todėl
politikai
ir
verslas
Klaipėdai
turėtų
skirti
ypatingą
dėmesį.
Klaipėdoje
koncentruojama
jūrinės
pramonės,
prekybos
ir
energetikos
galia,
įgyvendinami
pažangūs
projektai,
kurie
suteikia
galimybę
tapti
reikšmingais
jūrinės
inovacijų
ekosistemos
dalyviais
pasaulyje.
Artimiausiu
metu
verslo
ir
valdžios
akiratyje
Klaipėda
turėtų
atsidurti
ir
dideles
galimybes
verslui
atverti
įgyvendinant
1,4
GW
jūrinių
vėjo
jėgainių
parko
projektą,
kuris
galėtų
patenkinti
50
proc.
viso
Lietuvos
energijos
poreikio.

Skatins
sinergiją
ir
bendradarbiavimą

Pasak
pagrindinio
renginio
organizatoriaus
„Klaipėda
ID“
atstovės
D.
Manko,
akivaizdžiausia
trečiąkart
organizuojamo
renginio
nauda
–
vis
didesnis
Klaipėdos
kaip
reikšmingo
partnerio
matomumas
tarptautiniame
kontekste,
vis
didesnis
potencialių
investuotojų
susidomėjimas.

„Rasti
bendraminčių,
užmegzti
ryšius
ir
pradėti
produktyvų
bendradarbiavimą
neabejotinai
lengviau
gyvai,
į
vieną
vietą
susibūrus
fiziškai
–
ši
platforma
tam
suteikia
visas
galimybes
ir
skatina
sinergiją.
Dalyviai
galės
kurti
ryšius
su
sprendimų
priėmėjais,
potencialiais
partneriais
ir
investuotojais
dedikuotose
sesijose
bei
tinklaveikos
pertraukų
metu“, –
priduria
D.
Manko.

Daug
ko
nežinome
apie
ateitį.
Bet
viena
mums
aišku:
gyvensime
prie
jūros,
iš
jūros
ir
dėl
jūros –
tokiu
šūkiu
šiemet
pasitinkama
konferencija.

Remiantis
2022
metų
Europos
Sąjungos
(ES)
Mėlynosios
ekonomikos
ataskaita,
jūrinė
pramonė,
įskaitant
transportą,
uostus,
žvejybą,
akvakultūrą
ir
pakrančių
turizmą,
Europoje
yra
sukūrusi
4,45
mln.
tiesioginių
darbo
vietų,
o
jos
metinė
apyvarta
siekia
670
mlrd.
eurų.

Konferenciją
organizuoja
„Klaipėda
ID“,
Norvegijos
Karalystės
ambasada,
Klaipėdos
valstybinio
jūrų
uosto
direkcija
kartu
su
partneriais:
asociacija
„Shipping
&
Offshore
Network“
Osle,
Klaipėdos
universitetu,
asociacija
„Klaipėdos
regionas“,
Klaipėdos
mokslo
ir
technologijų
parku,
asociacija
„Norwegian-Lithuanian
Chamber
of
Commerce“,
asociacija
„Lithuanian
Norwegian
Chamber
of
Commerce“
ir
Lietuvos
jūriniu
klasteriu.

Renginį
remia
„Ignitis
Renewables“,
Klaipėdos
laisvoji
ekonominė
zona,
KN,
Lietuvos
jūrinis
klasteris,
„Norway
Grants“.

Registracija
į
renginį
ir
išsami
programa:

https://klaipedamanifesto.eventify.io/q/#/overview.

Praėjusių
metų
konferencijos
akimirkos:

https://youtu.be/29egvXyteBA?si=8dSg-ccJhBIbYRnI.

Klaipėda
ID
informacija