Rusija intensyvina hibridinį karą prieš Lenkiją, vykdydama kibernetines atakas, sabotažą ir dezinformaciją, o Lenkijos gynybinius veiksmus vaizduoja kaip provokacijas, siekdama pakurstyti šalies vidaus pasakojimus ir pateisinti besitęsiantį priešiškumą.
Kremliaus propaganda pradeda perkelti dėmesį nuo Ukrainos link Lenkijos, kaip priešo, numatydama būsimas paliaubas Ukrainoje ir militaristine retorika siekdama išlaikyti vidaus baimę dėl išorės priešo.
Lenkijos prisijungimą prie Vakarų gynybos iniciatyvų Maskva vis dažniau vaizduoja kaip agresyvų, o propagandiniai naratyvai rodo, kad Varšuva tampa Vakarų įgaliotiniu platesnėje antirusiškoje kampanijoje.
Lenkija – naujas priešas?
Lenkija jau seniai yra Rusijos hibridinio karo, įskaitant kibernetines atakas, sabotažą ir ardomąją veiklą, vykdomą pasitelkiant vietos nusikaltėlius, objektas. Tačiau Rusijos propagandoje ši konfrontacija iki šiol nesulaukė didelio dėmesio. Jei bus pasiektos paliaubos su Ukraina, padėtis gali pasikeisti.
Kremliui reikės rasti naują būdą, kaip palaikyti reikiamą išorės priešo baimės lygį tarp Rusijos žmonių. Šis pamatas nuo 2022 m. yra kertinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo politikos akmuo. Varšuva gali atlikti šio priešo vaidmenį.
Buvo uždarytas Rusijos konsulatas Krokuvoje, reaguojant į Rusijos diversines operacijas Lenkijoje
Rusijos propagandistų užduotį palengvina tai, kaip Lenkija reaguoja į Kremliaus hibridinę agresiją. Kiekvieną reakciją galima pateikti kaip „rusofobijos apraišką“.
Pavyzdžiui, gegužės 12 d. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „Lenkija pasirinko priešiškumą Rusijai“ po to, kai buvo uždarytas Rusijos konsulatas Krokuvoje, reaguojant į Rusijos diversines operacijas Lenkijoje.
Praėjusį spalį, reaguojant į Rusijos diversijas, Lenkijoje buvo atidaryta JAV priešraketinės gynybos bazė. Maskva tai įvertino kaip provokaciją, dėl kurios buvo „pakeltas bendras branduolinio pavojaus lygis“. Lenkija į tai atsakė įvesdama bazėje aukštą parengtį.
Ieškoma dingsčių
Rusijos ir Lenkijos santykių blogėjimas buvo akivaizdus dar prieš visišką invaziją į Ukrainą, tačiau jis pasiekė aukščiausią tašką 2023 m. Nuo 2022 m. pabaigos Kremliaus propaganda reguliariai skelbė sąmokslo teorijų kupinus straipsnius apie tai, „kodėl Lenkija nekenčia Rusijos“.
Dar 2023 m. rudenį buvęs prezidentas, o dabar Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas Lenkiją pavadino „isterišku, įžūliu, arogantišku ir ambicingu priešu“. Dar anksčiau Rusijos Dūmos senatorius Andrejus Klimovas pagrasino Lenkijai „katastrofišku scenarijumi“, jei ši „užpuls Baltarusiją“.
Pats V. Putinas 2023 m. perspėjo Lenkiją ir Latviją dėl „bandymų eskaluoti Ukrainos konfliktą“, žadėdamas atsakyti „visais turimais ištekliais“, įskaitant branduolinius.
Kol kas ši retorika lieka tik grasinimais, tačiau pirmieji pasakojimai apie tai, kad Lenkija „ruošiasi karui su Rusija“, jau pateko į Rusijos propagandą. 2024 m. ši tema Rusijos informacinėje erdvėje nurimo, tačiau dabar ji grįžta nauju, „konceptualesniu“ ir išsamesniu lygmeniu.
Nuo 2024 m. gegužės mėn. konfrontacijos su Varšuva idėja sulaukė daugiau dėmesio ne tik iš propagandistų, bet ir iš pareigūnų bei analitinių centrų. Anksčiau Lenkija buvo skelbiama „JAV satelite“. Dabar, kai Europa paskelbta pagrindiniu Rusijos priešu, Varšuva vadinama antirusišku Paryžiaus ir Londono instrumentu.
Retorika aršėja
V. Putinui artimiausio analitinio centro „Valdajų diskusijų klubas“ rašytojas Aleksejus Čichačiovas atkreipė dėmesį į dvišalius susitarimus, kuriuos Prancūzija sudarė su Italija, Ispanija ir Lenkija. Lenkija vaizduojama kaip „agresyvi kaimynė“, su kurios pagalba Paryžius esą tikisi sukurti Maskvai „papildomų sunkumų“.
Pažymėtina, kad straipsnio autorius spėlioja apie Prancūzijos „branduolinio skėčio“ mastą ir iš esmės prilygina Lenkiją Ukrainai, įvardydamas jas kaip Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono „antirusiškos politikos“ priemones .
„Valdaj“ programos direktorius Timofejus Bordačiovas atvirai rašo, kad „Ukrainos panaudojimo galimybės nėra beribės, o dramos pabaiga jau matyti“. Tai reiškia, kad potencialiai Ukrainos vietą galėtų užimti Lenkija.
Būtent iš ten, daro išvadą jis, Vakarų šalys „pritrauks žmogiškuosius išteklius“, idant galėtų pasipriešinti Maskvai, nebent Lenkija ir Rumunija sukiltų prieš ES ‚diktatą‘ ir „rastų savo kelią“.
Turint omenyje, kad Kremlius yra įpratęs kaltinti kitus dėl savo planų, toks atviras Lenkijos palyginimas su Ukraina atrodo nerimą keliantis.
Lenkija ruošiasi atremit agresiją
Kitas nerimą keliantis ženklas – padidėjęs Rusijos propagandos dėmesys Varšuvos karinei politikai. Radikalūs patriotai skaičiuoja Lenkijos įsigytų raketų skaičių ir skleidžia sąmokslo teorijas apie Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos komandą, kuri ruošiasi pulti Rusiją pasitelkdama „antirusiškus įgaliotinius“.
Prie šios kampanijos prisijungė ir baltarusiai, teigdami, kad Lenkija „rengia provokacijas, siekdama sužlugdyti rugsėjį numatytas Rusijos ir Baltarusijos pratybas “Zapad-2025″.
Savo ruožtu Lenkija ruošiasi atremti didėjančią grėsmę iš Rusijos, be kita ko, organizuodama karinius mokymus savanoriams. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie 100 000 tokių savanorių apmokymą.
Rusija nebūtinai dabar rimtai ruošiasi pulti Lenkiją, ypač atsižvelgiant į tai, kad Maskva neturi pakankamai karių net rimtiems puolamiesiems veiksmams Ukrainoje.
Tačiau ateityje daug kas priklausys nuo to, ar hibridinis ir informacinis karas Rusijos psichikoje gali pakeisti „visuomenės suvienijimo aplink lyderį“ idėją, kurios funkciją šiuo metu atlieka karas Ukrainoje.
Patirtis rodo, kad, norėdamas išsilaikyti valdžioje, V. Putinas turi periodiškai „didinti militaristinės isterijos dozę“, o Lenkija gali tapti patogiu taikiniu.
Eurasia Daily Monitor (vertė Inga Gaubaitė)
