Kol kremliaus politinė vadovybė ir jos kariuomenė, vykdanti nusikalstamus įsakymus, užtikrintai artėja prie naujo Niurnbergo tribunolo pradžios ir atpildo už agresijos nusikaltimą, mes toliau kasdien reikalausime teisingumo, į viešumą kelsime faktus.
Vakar Briuselyje kartu su 2022 m. Nobelio taikos premijos laureatais, organizacijos „Memorial“ ir Pilietinių laisvių centro nariais surengėme diskusiją bei konferenciją „Žmogaus teisių gynėjai: išlaisvinkite karo belaisvius iš putino režimo gniaužtų“.
Ukrainos ir rusijos žmogaus teisių gynėjai, kartu susivieniję į tarptautinę iniciatyvą „People First“, šiandien dirba tam, kad užtikrintų, jog į bet kokias galimas paliaubas ar taikos susitarimą dėl rusijos pradėto karo prieš Ukrainą būtų įtrauktas visų karo belaisvių, neteisėtai suimtų Ukrainos civilių ir pagrobtų, neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų paleidimas.
Tarp putino karo įkaitų – tūkstančiai rusijos sulaikytų Ukrainos karo belaisvių ir civilių (vien civilių, ukrainiečių duomenimis, yra mažiausiai 16 tūkst.). Taip pat žinome apie kelias dešimtis tūkstančių prievarta perkeltų ar į rusiją deportuotų ukrainiečių vaikų. Greta to, pačioje rusijoje šiandien priskaičiuojama bent 1400 politinių kalinių, įkalintų dėl jų veiklos ar pasisakymų prieš putino karą Ukrainoje.
Diskusijoje Briuselyje kalbėjusi Jungtinių Tautų Organizacijos specialioji pranešėja rusijos klausimais Mariana Katzarova pasidalino liudijimais apie Ukrainos karių ir civilių patiriamus kankinimus ir teismų procesus rusijoje, kur, remiantis sufabrikuotais kaltinimais, skiriamos ilgos įkalinimo bausmės.
Ukrainos žmogaus teisių gynėjai perdavė bendrą poziciją. Jevgenijus Zacharovas, Charkivo žmogaus teisių apsaugos grupės vadovas, bei Natalija Jaščuk, atstovavusi Pilietinių laisvių centrui, pabrėžė, kad tvari taika neįmanoma be rusijos kalėjimuose laikomų karo belaisvių, Ukrainos civilių ir pagrobtų vaikų išlaisvinimo bei grąžinimo namo.
J. Zacharovo susisteminti duomenys rodo, kad kiekvienas ukrainiečių karys ar civilis, patekęs į okupantų nelaisvę, patyrė okupantų kankinimus. Surinkta įrodymų, kad kankinti mažiausiai 24 vaikai.
Žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ pirminkas Sergejus Davidis pabrėžė savo kolegų rusijoje pastangas padėti įkalintiems ukrainiečiams ir riziką, su kuria jie susiduria atsidūrę putino režimo taikiklyje.
2025 m. vasarį ES įtvirtino teisinį pagrindą įsteigti Specialųjį tribunolą, kuris leistų traukti atsakomybėn visus asmenis, atsakingus dėl jų rusijos vykdytos ir tęsiamos agresijos prieš Ukrainą. Kaip žinia, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas trauks baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus, o už agresijos nusikaltimus į teisiamųjų suolą sodins būtent Specialusis tribunolas, kuris steigiamas ES, Europos Tarybos ir Ukrainos Vyriausybės sutarimu.
Sakiau ir noriu pakartoti: būtina sparčiau judėti link finišo tiesiosios, nes nebaudžiami nusikaltimai tiktai gimdo naujus.
Ačiū diskusiją moderavusiai „Human Rights Watch“ atstovei, žinomai žmogaus teisių gynėjai ir rašytojai Taniai Lokšinai. Dėkoju kolegai europarlamentarui Andrejui Kovačevui, su kuriuo kartu ir inicijavome šią svarbią diskusiją Briuselyje.
Petras Auštreičius yra Europos parlamento ir Liberalų frakcijos “Renew Europe” narys
