Dalinkitės
Rugpjūčio
30
d.
Kirgizijos
Aukščiausiasis
Teismas
surengė
Kirgizijos
piliečio
Askaro
Kubanyčbek-uulu,
kuris
iš
pradžių
buvo
nuteistas
dešimčiai
metų
kalėjimo
už
dalyvavimą
Rusijos
kare
prieš
Ukrainą,
baudžiamosios
bylos
posėdį.
Remdamasis
A.
Kubanychbek-uulu
advokato
skundais,
teismas
panaikino
ankstesnį
nuosprendį
ir
perdavė
bylą
peržiūrėti
bei
iš
naujo
nagrinėti
Pervomaisko
rajono
teismui
Biškeke.
Kubanychbek-uulu
buvo
sulaikytas
Kirgizijos
valstybinio
nacionalinio
saugumo
komiteto
2023
m.
sausio
mėnesį.
Gegužės
mėnesį
jis
buvo
pripažintas
kaltu
dėl
dalyvavimo
ginkluotuose
karo
veiksmuose
Ukrainoje
kaip
Rusijos
pajėgų
samdinys.
Dar
2022
m.
birželį
jis
pasirašė
sutartį
su
vadinamosios
Luhansko
“liaudies
respublikos”
“ginkluotosiomis
pajėgomis”,
idant
gautų
Rusijos
pilietybę.
Po
teismo
nuosprendžio
A.
Kubanyčbek-uulu
paprašė,
kad
Kremlius
suteiktų
jam
Rusijos
pasą
ir
paleistų
iš
kalėjimo.
Kirgizijos
Aukščiausiasis
Teismas
priėmė
sprendimą
po
to,
kai
Maskva
pradėjo
daryti
spaudimą
Biškekui
dėl
Kubanychbek-uulu
padėties.
Kirilas
Kabanovas,
Rusijos
prezidento
Pilietinės
visuomenės
plėtros
ir
žmogaus
teisių
tarybos
narys,
pažadėjo
palengvinti
Kubanychbek-uulu
rusiško
paso
išdavimo
procesą
ir
pareiškė,
kad
Rusija
“privalo
panaudoti
visus
įmanomus
spaudimo
mechanizmus,
reaguodama
į
akivaizdžiai
nedraugiškus
Kirgizijos
valdžios
institucijų
veiksmus”.
Šioje
Kabanovo
vadovaujamoje
Kirgizijos
piliečio
išlaisvinimo
operacijoje
taip
pat
dalyvauja
Rusijos
užsienio
reikalų
ir
vidaus
reikalų
ministerijos.
Kubanychbek-uulu
yra
pirmasis
iš
Vidurinės
Azijos
šalių
piliečių,
nuteistas
kalėti
už
kovas
Ukrainoje.
Rusija
ir
toliau
verbuoja
Vidurinės
Azijos
gyventojus
savo
karui,
o
pastaruoju
metu
šios
pastangos
suintensyvėjo.
Tikėtina,
kad
tai
tik
pirmas
atvejis,
kai
Centrinės
Azijos
gyventojas
nuteisiamas
už
kovą
Ukrainoje,
ir
tai
verčia
daugelį
iš
jų
iš
naujo
svarstyti,
ar
stoti
į
Rusijos
ginkluotąsias
pajėgas.
Rusija
ir
toliau
verbuoja
Vidurinės
Azijos
gyventojus
savo
karui
ir
pastaruoju
metu
tam
tikra
prasme
šias
pastangas
suintensyvino.
Dauguma
jų
dirba
paslaugų
ir
statybos
ekonomikos
sektoriuose.
Rusija
rėmėsi
Vidurio
Azijos
darbo
jėga,
įgyvendindama
didelio
masto
infrastruktūros
projektus,
įskaitant
objektus,
reikalingus
2014
m.
žiemos
olimpinėms
žaidynėms
Sočyje.
Rusijai
pradėjus
karą
prieš
Ukrainą,
ši
priklausomybė
išsiplėtė
iš
ekonominės
į
karinę
sritį.
Jei
Kremlius
nori,
kad
jo
verbavimas
būtų
sėkmingas,
jis
negali
ignoruoti
tokių
atvejų,
kaip
Kubanychbek-uulu,
ir
palikti
Rusijos
pusėje
kovojusius
Vidurinės
Azijos
piliečius
kalėjimuose
savo
šalyse.
Rusija
yra
pagrindinė
šalis,
į
kurią
atvyksta
milijonai
migrantų
iš
šio
regiono.
2022
m.
83
proc.
iš
maždaug
3,35
mln.
darbo
migrantų
Rusijoje
buvo
kilę
būtent
iš
Vidurinės
Azijos.
Dauguma
jų
dirba
paslaugų
ir
statybos
ekonomikos
sektoriuose.
Rusija
rėmėsi
Vidurio
Azijos
darbo
jėga,
įgyvendindama
didelio
masto
infrastruktūros
projektus,
įskaitant
objektus,
reikalingus
2014
m.
žiemos
olimpinėms
žaidynėms
Sočyje.
Rusijai
pradėjus
karą
prieš
Ukrainą,
ši
priklausomybė
išsiplėtė
iš
ekonominės
į
karinę
sritį.
Pirmieji
įrodymai,
kad
Maskva
verbuoja
Vidurinės
Azijos
gyventojus
karui,
pasirodė
pirmąją
Rusijos
invazijos
dieną.
Pradėjo
plisti
vaizdo
įrašas,
kuriame,
kaip
paaiškėjo,
buvo
užfiksuotas
karine
uniforma
vilkintis
uzbekas,
vairuojantis
sunkvežimį
Ukrainos
Luhansko
srityje.
Šis
vyras
vaizdo
įraše
atskleidė,
kad
daug
uzbekų
ir
tadžikų
pasirašė
karines
sutartis
su
Rusijos
gynybos
ministerija
dėl
dalyvavimo
invazijoje.
Tuo
pat
metu
žmogaus
teisių
aktyvistai,
dirbantys
su
Vidurio
Azijos
gyventojais
Rusijoje,
pranešė
kasdien
sulaukiantys
šimtų
skambučių.
Turintieji
Rusijos
pasus
skundėsi,
kad
buvo
kviečiami
į
verbavimo
centrus
grasinant,
jog
neatvykę
neteks
pilietybės.
Neturintieji
Rusijos
paso
buvo
kviečiami
žadant,
kad
jį
gaus
iš
karto
pasibaigus
sutarties
terminui.
Tai,
žinoma,
buvo
manipuliacija.
Tuo
metu
Rusijoje
nebuvo
teisinės
bazės,
kuri
leistų
arba
atimti
iš
žmogaus
pilietybę,
arba
suteikti
pagreitintą
pilietybę
remiantis
karine
tarnyba.
2022
m.
vasarą
“Wagnerio
grupė”
pradėjo
verbuoti
migrantus
iš
Vidurio
Azijos.
2022
m.
liepos
mėn.
populiariuose
socialinės
žiniasklaidos
puslapiuose
visoje
Vidurio
Azijoje
plito
darbo
skelbimai,
kuriuose
buvo
žadamas
didelis
mėnesinis
atlyginimas
(3
100
JAV
dolerių)
ir
pagreitintas
kelias
į
Rusijos
pilietybę
mainais
į
karinę
tarnybą.
Susidomėjusieji
buvo
kviečiami
į
Molkino
miestą
Rusijos
Krasnodaro
krašte,
kur
buvo
įsikūrusi
Vagnerio
mokymo
bazė.
“Wagner”
pradėjus
verbuoti
kalinius,
į
potencialių
rekrūtų
sąrašą
buvo
įtraukti
tūkstančiai
sulaikytų
Vidurinės
Azijos
piliečių.
Nuo
2022
m.
rudens
Kirgizijoje,
Tadžikistane
ir
Uzbekistane
pasklido
žinios,
kad
Rusijos
kalėjimuose
sulaikyti
Vidurinės
Azijos
piliečiai
dabar
žūva
Ukrainoje.
Iki
2023
m.
birželio
mėn.
pasirodė
pranešimai,
kad
mažiausiai
93
Vidurio
Azijos
kilmės
kaliniai
mirė
Ukrainoje
po
to,
kai
buvo
užverbuoti
“Wagnerio”.
Kremliaus
situacijai
kare
komplikuojantis
jis
išplėtė
pastangas
verbuoti
Vidurio
Azijos
gyventojus.
2022
m.
rugsėjį
Rusijos
Valstybės
Dūma
priėmė
įstatymo
projektą,
kuriuo
siūloma
suteikti
pilietybę
mainais
į
vienerių
metų
karinę
tarnybą.
Be
to,
Gynybos
ministerija
atidarė
verbavimo
padalinį
Sacharovo
migracijos
centre
Maskvoje,
kur
daugelis
migrantų
pranešė
buvę
įkalbinėjami
pasirašyti
karines
sutartis.
Pastarosios
buvo
paslėptos
tarp
kitų
dokumentų,
kuriuos
brukta
pasirašyti
darbo
migrantams.
Naujausi
pranešimai
rodo,
kad
Rusijos
pareigūnai,
siekdami
užverbuoti
vidurio
azijiečius,
naudoja
daugiau
gudrybių
ir
prievartos.
2023
m.
rugsėjo
mėn.
grupė
Uzbekistano
piliečių,
iš
pradžių
atvykusių
į
Mariupolį
kaip
statybininkai,
buvo
išsiųsti
į
fronto
liniją
–
kovoti.
Šiuo
metu
Rusijos
teisėsaugos
institucijos
rengia
reidus
mečetėse,
kuriose
dažnai
lankosi
migrantai
iš
Vidurinės
Azijos,
siekdamos
surasti
turinčius
Rusijos
pasą
ir
pristatyti
juos
į
verbavimo
centrą.
Šios
priemonės
gimsta
iš
nevilties.
Artėjant
2024
m.
prezidento
rinkimams,
Rusija
negali
rizikuoti
dar
vienu
mobilizacijos
etapu,
ypač
miestų
centruose.
Vietoj
to
ji
didina
verbavimą
tų
grupių,
pavyzdžiui,
darbo
migrantų
azijiečių,
kurių
rekrūtavimas
nesukels
didelio
visuomenės
pasipiktinimo.
Vidurio
Azijos
šalių
vyriausybės
gana
vangiai
reagavo
į
Kremliaus
verbavimo
strategiją.
Jos
pačios
pradėjo
baudžiamąsias
bylas
prieš
Ukrainoje
kariaujančius
piliečius,
grasindamos
jiems
ilgomis
laisvės
atėmimo
bausmėmis
grįžus
namo.
Taigi
Vidurio
Azijos
piliečiams
gresia
baudžiamasis
persekiojimas
nepriklausomai
nuo
to,
kurioje
pusėje
jie
kovoja.
Kubaničbeko-uulu
bylos
baigtis
galėtų
paneigti
šį
įsitikinimą.
Naujasis
nuosprendis
parodys,
kaip
toli
Kremlius
pasirengęs
eiti
gindamas
savo
gretose
kovojusius
asmenis
ir
kiek
Vidurio
Azijos
šalių
politinis
litas
pasirengęs
nusileisti
Rusijos
reikalavimams.
Komentarai