Nors įtampa galimo karinio konflikto Ukrainoje, kurs galėtų įskelti naujo karo kibirkštį Europoje jau šiek tiek slūgsta, tačiau ši krizė atskleidė ir tam tikras Vakarų pasaulio ir ES valstybių silpnybes – nors Vokietija ir perspėjo Rusiją, kad agresijos atveju gali paskelbti sankcijų prieštaringai vertinamam dujotiekiui „Nord Stream 2“, tačiau dėl „taikos politikos“ Vokietija ir toliau blokuoja ginklų eksportą į Ukrainą. Supraskime, taip turėtų atrodyti naujoji Vokietijos taikos politika, kuria siekiama apriboti ginklų eksportą ir skatinti taiką per diplomatiją.
Vokietijos poziciją labai tiksliai išsakė buvęs šios šalies kancleris Gerhardas Schröderis, kuris dabar būdamas tik lobistu, o ne politiku, mintis ir nuomones gali sau leisti reikšti atviriau, ne taip diplomatiškai. Duodamas interviu vokiečių leidiniui „Zeit“ ukrainiečių emocijas dėl atsisakymo tiekti ginklus jis pavadino sabotažu. Lobistas teigia, kad nemato didelės karinio konflikto grėsmės.
„Aš tuo netikiu. Taip pat nemanau, kad Rusijos vadovybė yra suinteresuota karine intervencija Ukrainoje.“ – sakė Gerhardas Schröderis
Maža to, G. Schröderis taip pat aiškino, kad Rusijos kariuomenės dislokavimas prie sienos su Ukraina yra reakcija į NATO manevrus Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Tokia buvusio šalies kanclerio pozicija paaiškinama labai paprastai – pasibaigus kadencijai, jis aktyviai dirba lobistinį darbą su tokioms Rusijos energetikos bendrovėms kaip “Gazprom” ir “Rosneft”. Be to, nuo 2005 m. J. Schröderis dirbo bendrovėje “Nord Stream AG”, eksploatuojančioje prieštaringai vertinamą dujotiekį “Nord Stream 2”.
Buvusio Vokietijos kanclerio pavyzdys puikiai iliustruoja ir bendras Vokietijos interesų tendencijas – atsisakius atominės energetikos Vokietijos pramonė tapo priklausoma nuo Rusijos dujų, jos sudaro apie 55 proc. šios šalies dujų importo. Todėl Berlynas priverstas skaitytis su Maskva vien dėl energetinio saugumo ir kitų ekonominių interesų Rytuose. Ir tai tampa rimtu iššūkiu derinant Vakarų partnerių pozicijas.
