Seimo
liberalai
kviečia
koalicijos
partnerius
konservatorius
grįžti
prie
parengto
partijų
užsienio
politikos
susitarimo
ir
galiausiai
jį
priimti,
nes
susitarimas
būtinas
šiuo
metu
paaštrėjus
Baltarusijos
opozicijos
Lietuvoje
vertinimui.
Užsienio
reikalų
ministras
ir
konservatorių
vadovas
Gabrielius
Landsbergis
dar
2022
m.
lapkritį
pasiūlė,
kad
po
savivaldybių
rinkimų
„bus
tikrai
gražaus
laiko“
užsienio
politikos
susitarimui
priimti,
tad,
Liberalų
sąjūdžio
frakcijos
seniūno
Eugenijaus
Gentvilo
teigimu,
dabar
būtent
ir
yra
šis
tikrai
gražus
laikas.
„Savivaldybių
tarybas
ir
merus
išrinkome
prieš
pusmetį.
Suprantu,
kad
visus
einamuosius
reikalus
sujaukė
birželį
užgriuvusi
parlamentinė
krizė,
vis
dėlto
ir
ji
baigėsi.
Prasidėjus
Seimo
rudens
sesijai
politinę
darbotvarkę
užgoš
biudžeto,
energetikos,
gynybos
ir
kiti
klausimai,
tad
nėra
kito
gražesnio
laiko
priimti
partijų
užsienio
politikos
susitarimą
kaip
dabar,
dar
neprasidėjus
politiniam
sezonui“,
–
mano
E.
Gentvilas.
Užsienio
politikos
susitarimas
juolab
būtinas
Lietuvos
valstybei
nerandant
sklandaus
santykio
su
šalyje
veikiančia
Baltarusijos
opozicija
emigracijoje,
atkreipia
dėmesį
partijų
susitarimų
dėl
gynybos
ir
užsienio
politikos
projektų
bendraautorius,
Nacionalinio
saugumo
ir
gynybos
komiteto
narys
liberalas
Raimundas
Lopata.
„Dalis
politikų
ir
iš
dalies
Vyriausybė
linkusi
baltarusius
atstumti,
nustatydama
jiems
tokias
pačias
arba
panašias
sąlygas,
kokias
valstybė
taiko
Rusijos
piliečiams.
Tokiu
atveju
mes
savo
rankomis
atimtume
paskutinę
demokratinės
Baltarusijos
viltį.
Partijų
susitarimas
turi
nustatyti
santykį
ne
tik
su
Baltarusija,
bet
ir
Kinija,
Vakarais,
galų
gale
–
Maskva“,
–
sako
Seimo
narys.
R.
Lopatos
teigimu,
procesui
užbaigti
ypač
trukdo
koalicijos
partnerių
blaškymasis
–
dabartinio
Užsienio
reikalų
komiteto
pirmininko
Žygimanto
Pavilionio
iniciatyva
ieškoti
kitų
kelių,
nors
susitarimo
projektą
anksčiau
suderino
iš
parlamentinių
partijų
sudaryta
darbo
grupė.
„Jeigu
kiekvienas
politikas
siūlys
vis
naujus
susitarimo
juodraščius,
mes
nesusitarsime
iki
kadencijos
pabaigos.
Todėl
laukiame
užsienio
reikalų
ministro
ir
konservatorių
lyderio
gesto,
kokio
susitarimo
iš
tikrųjų
siekiame“,
–
teigia
R.
Lopata.
E.
Gentvilo
pastebėjimu,
partijoms
susitarus
dėl
užsienio
politikos,
užsienio
reikalai
kartu
nebebūtų
pasitelkiami
vidaus
politikos
žaidimams.
„Užsienio
politiką
daugelis
–
nuo
prezidento
iki
opozicijos
–
naudoja
kaip
vidaus
politikos
instrumentą.
Partijų
susitarimas
sumažintų
galimybes
juo
piktnaudžiauti,
–
sako
liberalų
seniūnas.
2022
m.
liepos
15
d.
Seime
susitarimą
dėl
nacionalinio
saugumo
ir
gynybos
pasirašė
Liberalų
sąjūdžio,
Tėvynės
sąjungos-Lietuvos
krikščionių
demokratų,
Laisvės
partijos,
Lietuvos
socialdemokratų
partijos,
Lietuvos
regionų
partijos,
Lietuvos
lenkų
rinkimų
akcijos-krikščioniškų
šeimų
sąjungos,
Demokratų
sąjungos
„Vardan
Lietuvos“,
Darbo
partijos
vadovai.
Komentarai