Lietuva sparčiai elektromobilėja?

Augantis
susidomėjimas
elektromobiliais
neslopsta
–
pastebima,
kad
kiekvieną
šių
metų
mėnesį
Lietuvoje
elektromobilių
skaičius
padidėja
vidutiniškai
500-ais
vienetų.
Susisiekimo
ministerijos
atstovė
Aistė
Gasiūnienė
sako,
kad
toks
skaičius
neturėtų
stebinti,
o
ateityje,
sparčiau
plečiant
šių
transporto
priemonių
įkrovimo
infrastruktūrą,
jis
bus
dar
didesnis.

Pasak
Susisiekimo
ministerijos
Ateities
susisiekimo
politikos
grupės
vyresniosios
patarėjos
A.
Gasiūnienės,
Lietuvos
ir
kaimyninių
šalių
požiūris
į
tvarų
transportą
beveik
nesiskiria
–
šiai
politikai
pirmiausia
įtaką
daro
bendri
europiniai
susitarimai
ir
nustatyti
ES
tikslai
(„Fitfor55“).
Pastarieji
reglamentuoja,
kad
iki
2030
metų
grynąjį
išmetamą
šiltnamio
efektą
sukeliančių
dujų
kiekį
sumažinti
reikėtų
bent
55
proc.

„Šių
dujų
kiekį
sumažinti
per
ateinantį
dešimtmetį
labai
svarbu
tam,
kad
Europa
iki
2050-ųjų
taptų
pirmuoju
pasaulyje
savo
poveikį
klimatui
neutralizavusiu
žemynu
ir
Europos
žaliasis
kursas
virstų
realybe.
Galima
pasidžiaugti,
kad
Lietuva
nacionaliniuose
teisės
aktuose
yra
išsikėlusi
ambicingus
transporto
sektoriaus
žalinimo
tikslus
ir
priemones
jiems
pasiekti,
pavyzdžiui,
apibrėžtas
konkretus
skaičius,
nusakantis,
kokia
turi
būti
netaršaus
transporto
dalis
transporto
priemonių
parke,
o
tam
pasiekti
naudojami
griežtesni
nei
ES
viešųjų
žaliųjų
pirkimų
reikalavimai“,
–
sako
ji.

Pašnekovė
tikina,
kad
Lietuvą
galima
įvardinti
ir
kaip
elektromobilių
diegimo
bei
plėtros
lyderę
tarp
Baltijos
šalių.
Statistikos
duomenimis,
2022
m.
pagal
M1
ir
N1
klasės
elektromobilių
procentinę
dalį
nuo
viso
automobilių
parko,
Lietuva
pirmavo
tarp
Baltijos
šalių.
Lyginant
elektromobilių
procentinę
dalį
nuo
pirmą
kartą
registruotų
automobilių,
Lietuva
šiek
tiek
atsiliko
nuo
Latvijos,
tačiau
gana
ženkliai
aplenkė
Estiją.

Investicijomis
pasinaudojo
net

17-a
savivaldybių

A.
Gasiūnienės
teigimu,
pirminė
elektromobilių
įkrovimo
infrastruktūra
Lietuvoje
buvo
kuriama
ir
plėtojama
penkiuose
didžiuosiuose
miestuose
ir
kurortuose
bei
pagrindiniame
transeuropiniame
kelių
tinkle,
kurį
sudaro
E85,
E67
ir
kiti
valstybinės
reikšmės
magistraliniai
keliai.

„Norint
palengvinti
susisiekimą
elektromobiliais,
įkrovimo
stotelės
buvo
įrengtos
maždaug
kas
50
kilometrų.
2014-2020
metais
automagistralėse
Vilnius–Klaipėda,
Vilnius–Panevėžys
ir
šalia
kitų
valstybinės
reikšmės
kelių
ES
lėšų
pagalba
įrengtos
26-ios
viešosios
didelės
galios
elektromobilių
įkrovimo
stotelės.
Ši
infrastruktūra
buvo
kuriama
ir
plėtojama
atsižvelgiant
į
patvirtintus
ES
standartus
ir
sudarant
galimybę
įkrauti
visų
tipų
elektromobilius“,
–
aiškina
pašnekovė.

Ji
pabrėžia,
kad
2014-2020
metų
laikotarpiu,
ES
investicijomis
elektromobilių
įkrovimo
prieigoms
įrengti
pasinaudojo
17
Lietuvos
savivaldybių.
Šiam
tikslui
skirtos
Europos
regioninės
plėtros
fondo
lėšos.

„Pasinaudojant
šiomis
lėšomis,
savivaldybės
numatė
įrengti
56-ias
viešąsias
elektromobilių
įkrovimo
stoteles
–
33
stoteles
su
didelės
galios
prieigomis
ir
23
stoteles
su
įprastos
galios
prieigomis.
Palyginti
su
2021
m.,
viešųjų
įkrovimo
stotelių
skaičius
Lietuvoje
šiuo
metu
padidėjo
jau
beveik
3
kartais.
Tam
didžiausios
įtakos
turi
vis
spartesnė
privati
iniciatyva
viešosios
įkrovimo
infrastruktūros
vystymui“,
–
pasakoja
ekspertė.

Pastebi
spartų
augimą

Remiantis
gyventojų
sociologinio
tyrimo
duomenimis,
iš
elektromobilius
vairuojančių
respondentų
net
59
proc.
nurodė
juos
naudojantys
kelionėms
į
darbą,
mokslus
ir
kitoms
reikmėms,
bei
kasdien
jais
nuvažiuojantys
iki
50
kilometrų.
Didžioji
dalis
rinkos
gamintojų
Lietuvos
pirkėjams
jau
siūlo
tokius
elektromobilius,
kurie
vienu
įkrovimu
nuvažiuoja
300
ir
daugiau
kilometrų.

Šiuo
metu
Lietuvoje
jau
registruota
16750
elektromobilių,
iš
kurių
10225
–
grynieji
elektromobiliai.

„Pirmasis
elektromobilis
mūsų
šalyje
buvo
užregistruotas
2010
m.
Nuo
to
laiko
šių
transporto
priemonių
skaičius
stipriai
išaugo,
o
ypač
spartus
didėjimas
pastebimas
pastaraisiais
metais,
pradėjus
teikti
finansines
paskatas
elektromobilių
įsigijimui.
Nuo
2020-ųjų
pradžios
elektromobilių
skaičius
šalyje
padidėjo
6-is
kartus,
o
palyginti
su
tuo
pačiu
laikotarpiu
2022
m.
–
beveik
du
kartus.
Šiemet
kiekvieną
mėnesį
elektromobilių
skaičius
padidėja
vidutiniškai
500-ais
vienetų“,
–
pasakoja
A.
Gasiūnienė.

Paklausta
apie
ateities
planus,
pašnekovė
atsako,
kad
plėtra
tęsis
siekiant
dar
labiau
didinti
viešąją
įkrovimo
infrastruktūrą
šalia
valstybinės
reikšmės
kelių,
savivaldybėse,
degalinėse,
oro
ir
jūrų
uostuose,
autobusų
bei
geležinkelio
stotyse
bei
kitose,
elektromobilių
naudotojams
aktualiose
miestų
vietose.
Šiems
tikslams
įgyvendinti
planuojama
skirti
apie
90
mln.
eurų
ES
fondų
investicijų
lėšų,
o
 suplanuota
parama
turėtų
startuoti
dar
šiemet.

Šiuo
metu
mūsų
šalyje
jau
veikia
virš
tūkstančio
viešųjų
elektromobilių
įkrovimo
prieigų,
o
iki
2030
m.
ES
lėšomis
sieksime
paskatinti
dar
virš
6
tūkst.
viešųjų
įkrovimo
prieigų
įrengimą.

Ekspertės
teigimu,
bendra
šalyje
veikianti
viešoji
įkrovimo
infrastruktūra
turės
užtikrinti,
kad
vienam
šalyje
registruotam
grynajam
elektromobiliui
tektų
ne
mažiau
kaip
1,3
kilovatų
(kW)
visos
suminės
galios,
o
iš
išorės
įkraunamam
hibridiniam
automobiliui
–
0,8
kW
galios.