Dalinkitės
Netrukus mūsuose įvyks NATO aljanso, kuriam, ačiū Dievui, priklauso mano Tėvynė Lietuva, viršūnių sueiga. Pasiruošimą viešoje erdvėje lydi tai, ko mažiausiai norėčiau. Lietuvos ar Ukrainos vėliavų turi būti daugiau? Toks klausimas keliamas ir pagal užimamą poziciją piliečiai skirstomi arba agituojami skirstytis į draugus ir priešus.
Vėliavų mūšį dar lydi ir kretiniškai atrodantis ‚potiomkino kaimo“ (čia carinė Rusija užsienio svečiams rodė, kaip viskas blizga vieno kaimo atvaizdu) ruošimas, apklijuojant neveikiantį fontaną veikiančio nuotraukomis ir pan. Panašiai, kaip pasikvietus svečią pelėsio išėstas sienas uždangstytum tiulinėmis užuolaidomis.Bet grįžkime prie vėliavų mūšio. Jis gali sukiršinti net ir visai panašių pažiūrų piliečius, pakišant kvailystes, kaip argumentus.
Kaip, kurioje grandyje, koks sveikos nuovokos trūkumas trukdė suplanuoti pakabinti tris vėliavas? Lietuvos trispalvę, NATO ir Ukrainos. Atrodo labai paprasta, niekam neskauda o kodėl nedaroma? Kvailumas ar piktybiškumas?
Mano pažįstamas ir gerbiamas Jonas Ochmanas – žurnaistas, laidų kūrėjas, daug ir nuoširdžiai padėjęs Ukrainai jau labai seniai – įklimpo kvailon balon. Ir tuo netruko pasinaudoti cinikai bei psichopatai. Kartu kvailon balon klampinama ir Lietuvos žiniasklaida, kuri kalta tik pati.
Tikrai ne visi, kurie Vasario 16-ąją arba Kovo 11-ąją ateina su trispalvėmis ir vyčiais, išvis prieš ką nors protestuoja. Švenčia. Visus surašyti į „vatnikus“ – nelogiška, bet, galima, jei labai tinka valdiškam lekalui.
Juk visiškai aišku, kad ne kiekvienas, kuris nepritaria kokiai nors sušventintai Stambulo konvencijai arba idėjai, jog vyrai labai natūraliai būna mamomis, automoatiškai netampa nei prorusišku vienetu, nei naciu. Tiesiog niekaip. Ar gali būti sutapimų? Gali. Tik koreliacija ir determinacija nėra tas pats, jei nesi visiškas plokščiažemis, kaip makaraitytės.
Pasirodęs tekstas „Naciukų Lietuva“, kuriame ieškoma nacių tarp vyčių ir trispalvių, vienas prie vieno atkartoją Kremliaus propagandinį pasakojimą, kad Lietuvą, kitas Baltijos šalis ir Ukrainą neva užvaldęs nacizmas. Tai kur kas rimtesnis ir pavojingesnis „sutapimas“, nei pozicijos dėl gėjų partnerysčių ar šeimos koncepcijų. Kad nacionalizmas apskritai yra blogis mus 50 metų auklėjo Kremliaus ideologai, o dabar po šešiaslapviais audeklais pasislėpę bolševikai, dabar linkę pasinaudoti ir Ukrainos vėliava, kad tik primestų savo ideologines klišes.
Matote tekstą nuotraukoje? Pakeiskite žodžius “trispalvę ir vyčio vėliavą” į Ukrainos, atsukite į autorės ir jos vienminčių pusę ir gausite tokio pat lygio apibendrinimą. Ir kam tai naudinga, jei ne Kremliui?
Parama Ukrainai daug kam išties, kaip bebūtų liūdna tai konstatuoti, savireklamos ir ciniško versliuko galimybe. „Paskambink Rusijai“ – dar viena nesąmonė, kurią daugybę mėnesių reklamuoja ne tik reklaminiai stendai, bet ir klipas „Youtube“ platformoje žiūrint kad ir kokį serialą „Walking Dead“ arba komediją. Niekas negalėtų logiškai paaiškinti – kas paskambinus nurodomu numeriu pakels ragelį? Putinas, Šoigu, Lavrovas, o gal Prigožinas? Ar tiesiog atsakiklis įrašys žinutę į dausas ir kažkas kažkam įkris kišenėn?
Pagaliau ta idėja, jog pakankamai prikabinus Ukrainos vėliavų visa sueiga išsigąs ir priims šią šalį skubos tvarka, yra … mandagiai kalbant ne visai geniali. Tai turėtų suprasti visi, kas bent kiek suvokia aljanso sprendimų mechanizmus, procedūras ir tradicijas. Su sunkumais susidurta priimant netgi nekariaujančias Suomiją ir Švediją. Bet net labai patyrę ir autoritetais pretenduojantys būti apžvalgininkai ragina nepasiduoti „Europos kinkadrebiams“ ir drąsiai prikėlus daug daug vėliavų juos sugėdinti bei „užtrolinti“ taip, kad šie nusileistų.
Mes juk niekad kinkų nedrebinom ir net į NATO stojom tik tam, kad savo narsa, drąsa ir jėga išgelbėtume „Europos kinkadrebius“? Mes, kaip sakė vienas balkonas, turime būti „Vilniaus Pilėnai“. Ginkdie, prašau, niekas nebesideginkite nei Ukrainos laisvės, nei taikos visame pasaulyje vardan. Kremliaus žmogėdrai tai nei kiek nerūpi. Paminklą gal ir užsidirbsite, bet usibrėžtam tikslui tai nei kiek nepasitarnaus.
Prieš pabaigdamas dar kartą dėl bandymo išblizginti paviršiukus i tai išties primena anekdotus apie žolės dažymą žaliai ir lapų klijavimą sovietinės armijos daliniuose prieš viršininkų vizitus. Ir čia nėra „apsitvarkymo atvykstant svečiams“ klausimas. Tvarką derėtų palaikyti nuolat – mažiau būtų isterijos ir blaškymosi, parodomojo blizginimo bei kvėpinimo, kai tas svečias jau laiptais lipa, o išvietė paskutinį kartą valyta prieš metus. Kad tik nenutiktų, kaip tam pačiam Putinui, kuri legendinis parodinis supertankas sugedo Raudonojoje aikštėje parado metu.
Berašant prisiminiau dar vieną su sovietine armija susijusį anekdotą, kuris labai tinka ir mūsų politinei vadybai tikrai sueigos išvakarėse būsenai iliustruoti. Taigi, prieš atvykstant dideliems viršininkams sovietų armijos karinės bazės vadas irgi stresavo. Beveik viskas jau buvo sutvarkyta: žolį nudažyta, lapai priklijuoti, tualetai iškvėpinti gėlių aromatais, o jam vis kažko trūksta – širdy neramu.
Pasikviečia vadas viršilą ir sako: reikia nustebinti revizorius genialiu išradimu, kurio niekur kitur nebūtų regėję. Iki rytojaus, kad būtų. Viršila nuleido įsakymą eiliniui ir šis išrado: iš ryto atnešė du vamzdžiu sujungtus kanistrus su vandeniu. Paklaustas, kas čia per daiktas – atsakė, kad „gliukeris“. Mat averti ant vieno šono „gliu gliu gliu“ į vieną pusę, paverti ant kito: „gliu gliu atvirkščiai“. Vadas liepė išmesti tą nesąmonę, o eilinį patubdė areštan.
Viršininkų revizija atvyko, apžiūrėjo blizgesį, pasivaišino prie lūžtančių vaišių stalų, pasivanojo pirty. Išvažiuodamas pats vyriausias viršininkas bazės vadą giria: „Viskas pas tave labai puiku, nėra prie ko prikibti. Tik štai bėda – kažkoks kvailys tokį gerą „gliukerį“ į šiukšlyną išmetė. Surask ir nubausk.“
Na ir jau visai pabaigai pakartoju klausimą: bukumas, užsispyrimas ar pikta valia neleido nekurstant vėliavų karų raginti kelti iškart visas tris: Lietuvos, NATO ir Ukrainos? Ar taip neįdomu, kai nėra elgesio ir žmonės nekiršinami? Geros sueigos, ponai. Nebesimuškite vėliavomis.
Komentarai