Siekdama atkreipti dėmesį į Kinijos veiksmus suvaržant prekybą su Lietuva, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Verslo ir pramonės patariamąjį komitetą (BIAC) prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO).
Pramonininkai tikisi, kad komitetas atkreips EBPO dėmesį į situaciją bei kreipsis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), pranešė LPK.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius tikisi, kad iš EBPO bus sulaukta greitesnės reakcijos nei iš PPO, o kreipimasis bus užfiksuotas tarptautiniu mastu.
„Iš EBPO galbūt galėtų būti greitesnė reakcija negu iš Pasaulio prekybos organizacijos. (…) Mums reikia, kad tai būtų užfiksuota ir pažymėta. Tuomet ieškodami dialogo su Kinijos puse galbūt surastume kažkokį kompromisinį variantą. (…) Taip toliau stabdyti apmokėtų prekių tiekimą šiandien nėra toleruotina”, – BNS teigė jis.
„Mes tikimės, kad tarp Europos Komisijos, Lietuvos ir Kinijos bus surastas kažkoks susitarimas, kuris palengvins galimybes prekiauti ir ilgainiui galbūt atstatyti kažkokius santykius”, – sakė V. Janulevičius.
Kreipimesi pažymima, kad ekonominį spaudimą verslas patiria nuo rugpjūčio, o paskutiniai Kinijos žingsniai veikia ne tik Lietuvą, bet ir Europos tiekimo grandines bei investuotojus.
Pramonininkų teigimu, Kinijoje stringa ne tik Lietuvos prekių ir krovinių deklaravimas, – kliūtys kuriamos ir Europos Sąjungos (ES) valstybių kroviniams, jei juose yra lietuviškų detalių.
LPK duomenimis, prekių išsiųsti į Kiniją negali daugiau nei 130 įmonių, šimtai konteinerių įstrigę Kinijos uostuose ir negalima jų persiųsti į kitas šalis. Be to, Lietuvos įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos net ir tada, kai jas užsako kita ES šalis, jei žinoma, kad galutinis žaliavų gavėjas bus Lietuva.
Anot LPK, partneriai iš Kinijos vengia bendradarbiauti, atšaukiami užsakymai, atsisakoma pratęsti kontraktus bei pradėti naujus, mažinamas lietuviškos produkcijos pardavimas, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves, veikiančias Lietuvoje, nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Kiek vėliau trikdžiai su Kinijos muitine buvo išsisprendę, tačiau netrukus įmonės vėl susidūrė su kliūtimis išmuitinant prekes.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
