Likus
kelioms
dienoms
iki
solidarumo
įnašo
mokėjimo
termino,
Valstybinė
mokesčių
inspekcija
(VMI)
atšaukė
keturis
ankstesnius
išaiškinimus
dėl
mokesčio
mokėjimo
ir
pateikė
naują.
Tokia
valstybės
institucijų
taikoma
praktika
neatitinka
mokesčių
administravimo
standartų
ir
didina
neaiškumą
Lietuvos
bankų
asociacijos
(LBA)
nariams
apskaičiuojant
solidarumo
įnašą.
Prieš
mėnesį
Finansų
ministerija
viešai
teigė,
kad
mokesčio
skaičiavimo
ir
mokėjimo
tvarka
yra
aiški,
o
bankai
turi
tikslias
skaičiavimo
metodikas.
Vakar,
rugpjūčio
24
d.,
likus
savaitei
iki
mokesčio
sumokėjimo
už
antrąjį
metų
ketvirtį,
bankai
gavo
naują
VMI
išaiškinimą,
pagal
kurį
skaičiuojant
solidarumo
įnašo
dydį,
situacija
finansų
rinkos
dalyviams
gali
smarkiai
keistis.
„Skubotai
duodami
nurodymai
ir
korekcijos
likus
savaitei
iki
mokėjimo
termino
kelia
didelių
neaiškumų.
Tai
dar
kartą
parodo,
kad
papildomo
apmokestinimo
idėja
buvo
neparengta,
nelogiška
ir
ydinga
tiek
savo
forma,
tiek
turiniu.
Laikinojo
solidarumo
įnašo
įstatymas
priimtas
neįvertinus
jo
poveikio,
neatsižvelgiant
į
rinkos,
ekspertų,
Europos
institucijų
nuomonę.
Ši
situacija
siunčia
dar
vieną
neigiamą
signalą
užsienio
investuotojams
bei
visiems
mokesčių
mokėtojams“,
–
sako
LBA
viceprezidentas
Aidas
Budrys.
Anot
jo,
nors
dar
prieš
mėnesį
buvo
tikinama,
kad
mokesčio
mokėjimo
tvarka
yra
aiški,
kai
kurie
rinkos
dalyviai
jau
buvo
atlikę
mokesčio
skaičiavimus,
tačiau
likus
vos
keletui
dienų
pateiktas
naujas
mokesčio
apskaičiavimo
išaiškinimas.
Iki
šiol
nėra
prieinama
ir
mokesčio
deklaravimo
forma,
kurią
mokesčio
mokėtojai
turėtų
pateikti
VMI.
„Naujausi
nurodymai
kelia
nuostabą
–
atrodo,
kad
Vyriausybė
tiesiog
apsiskaičiavo
prognozuodama
ir
dabar
bando
bet
kokiais
būdais
surinkti
daugiau
pinigų“,
–
teigia
A.
Budrys.
Laikinojo
solidarumo
įnašo
bazę
sudaro
grynųjų
palūkanų
pajamos,
kurios
daugiau
kaip
50
proc.
viršija
vidutines
4
metų
grynųjų
palūkanų
pajamas.
Už
2023
metus
apskaičiuojama
pagal
2018–2021
metų,
o
už
2024
metus
–
pagal
2019–2022
metų
grynųjų
palūkanų
pajamas.
Skaičiuojant
mokestį
įstatyme
atsižvelgiama
į
papildomus
kriterijus,
iš
kurių
vienas
–
naujų
kreditų
palūkanos
į
mokesčio
bazę
neįtraukiamos.
Nauja
tvarka
numato,
kad
tokie
skolos
instrumentai
kaip
lizingas,
faktoringas
ar
obligacijos
nepaklius
į
naujo
kreditavimo
kategoriją,
nors
vos
prieš
kelis
mėnesius
VMI
naująjį
įstatymą
aiškino
priešingai.
Taip
pat
atšaukti
kiti
anksčiau
pateikti
išaiškinimai
iš
esmės
pakeitė
mokesčio
skaičiavimo
logiką.
Tad
kyla
klausimas,
kokios
įstatymo
interpretacijos
reikėtų
laukti
ateityje?
LBA
yra
ne
kartą
pasisakiusi,
kad
įvestas
Laikinasis
solidarumo
mokestis
diskriminuoja
vieną
verslo
sektorių,
o
kredito
įstaigų
mokestinė
aplinka
Lietuvoje
nuosekliai
bloginama
jau
kelerius
metus
iš
eilės.
Čia
veikiantys
bankai
nuo
2020
m.
moka
į
šalies
biudžetą
trečdaliu
didesnį
pelno
mokestį
nei
visi
kiti
šalyje
veikiantys
ūkio
subjektai,
t.
y.
20
proc.
vietoje
įprastinių
15
proc.,
o
2021
m.
laikinas
mokestis
buvo
pakeistas
nuolatiniu.
