Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios neįprastų gamtos reiškinių nuotraukos ne vienam užminė mįslę, ar tai tikri kadrai.
Vienoje jų matomi bangų pavidalo debesys, užfiksuoti autostradoje Vilnius–Kaunas. LRT.lt kalbinto meteorologo teigimu, nors ir sunku patikėti, fantastinį filmą primenantis kadras nemeluoja.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika patvirtino, kad nuotraukoje matomi debesys yra tikras, nors ir itin retai pasirodantis reiškinys, tai vadinamieji fluctus debesys.
„Jų dažniau pasirodo, kai vėjuota diena. Keletas minučių, keliolika, ir pranyksta“, – apie neįprastą reiškinį pasakojo meteorologas.
Jo teigimu, vėjuotą dieną atsiradusios nevienodo greičio oro srovės sukuria į bangas panašų vaizdą, „sušiaušia“ debesis, vėliau šie susilygina.
Užfiksuotais kadrais ir su LRT.lt portalu pasidalijusi Greta sakė tokį dangų mačiusi pirmą kartą.
„Man tai buvo tik gražūs debesys, nemaniau, kad čia retas atvejis“, – sakė moteris.
Kaip G. Valaika paaiškino ir vienoje feisbuko orų reiškinių entuziastų bendruomenėje, tam, kad būtų pastebimas šis reiškinys, turi susidaryti vėjo greičio skirtumų ir temperatūros pokytis kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus.
Apatiniuose atmosferos sluoksniuose vėjo greitis turi būti mažesnis, viršutiniuose – staigiai padidėti. Bangos debesų forma susidaro, kai šilto oro srovės keliauja per šaltesnį, tankesnį bei lėtesnį oro sluoksnį.
Panašių kadrų buvo užfiksuota ir kartą anksčiau šią vasarą. Tačiau, pasak G. Valaikos, šįkart užfiksuotas kadras – kaip reta geros kokybės.
Pašnekovo teigimu, pamatę tokius vaizdus, žmonės neretai įtaria ką nors pasidarbavus nuotraukų redagavimo programomis. Pavyzdžiui, dažnam sunku tikėti savo akimis, pamačius raudonąsias fėjas (taip vadinamas reiškinys, kai perkūnijos metu virš debesų matomi iš elektros iškrovos atsiradę raudonos šviesos blyksniai).
Socialiniuose tinkluose gausu bendruomenių, stebinčių neįprastos formos debesis arba lėktuvų paliktus garų pėdsakus, vadinamuosius „chemtreilus“. Yra net sąmokslo teorija, sakanti, kad tokiomis priemonėmis slapčia siekiama valdyti žmones.
„Kai įdomesnį reiškinį nufotografuoji, sunku patikėti. Tiesiog žmogus retai į dangų žiūri ir jei ką įstabesnio pamato nuotraukoje, sako, kad tai „fotošopas“. Būna kartais žmones taip lengva nustebinti“, – sako G. Valaika.
Jo teigimu, neįprastų debesų pasirodymas neturėtų kelti ir nerimo, tai nėra signalas apie oro taršą ar besikeičiantį klimatą.
„Ne, tai ne klimato kaita, o daugiau fotografuojančių telefonų“, – juokauja pašnekovas. G. Valaikos teigimu, atskirų orų fenomenų, neįprastų reiškinių nereikėtų painioti su klimato kaitos reiškiniais, nes šie grindžiami statistika.
Neįprastai atrodantys debesys – tikras kadras, LRT.lt patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas G. Valaika. Jo teigimu, tai yra retas reiškinys, vadinamas fluctus debesimis.
Šaltinis: LRT.LT
Komentarai