Marcelė
Kubiliūtė
–
legendinė
Lietuvos
žvalgė,
visuomenės
veikėja,
šaulė,
redaktorė,
1941
metų
birželio
sukilimo
dalyvė,
žydų
gelbėtoja,
tremtinė,
vienintelė
tarpukario
Lietuvos
moteris,
apdovanota
visais
aukščiausiais
valstybės
įvertinimo
ženklais.
Kiek
iš
tiesų
pažįstame
šią
išskirtinę
istorinę
asmenybę?
Ar
tinkamai
esame
įvertinę
Lietuvos
moteris
istorijoje
ir
jų
istorijas?
Kokios
yra
moterys
ir
merginos
lyderės
auginančios
dabarties
Lietuvą?
Apie
tai
šiandien
diskutuota
Krašto
apsaugos
ministerijos
surengtame
Marcelės
Kubiliūtės
125-osioms
gimimo
metinėms
skirtame
diskusijų
cikle
,,Už
stereotipų
ribos:
Marcelės
Kubiliūtės
lyderystės
pavyzdys
ateities
moterų
kartoms“.
„Renkant
istorinę
medžiagą
apie
Marcelę
Kubiliūtę,
mane
labiausiai
domino
jos
santykis
su
Lietuvos
žvalgyba,
–prieš
prasidedant
diskusijoms,
apie
istorinius
tyrimus
pasakojo
A.
Anušauskas,
–
Daug
dalykų
apie
Marcelės
biografiją
mes
dar
nežinome,
ne
viskas
viešai
paskelbta.
Pavyzdžiui,
mažai
kam
yra
žinoma,
kaip
ji
rėmė
lietuvius
Vilniuje
iki
pat
1938
metų,
arba,
kad
Marcelė,
jau
sunkiai
pasiligojusi,
buvo
sekama
KGB
iki
pat
mirties.
Tačiau
nepaisant
visų
negandų,
Marcelės
Kubiliūtės
biografija
–
tai
liudijimas
apie
žmogų,
kuris
buvo
labai
nuoseklus
savo
veikloje,
be
to
–
jautrus
kitam,
siekiantis
padėti
žmonėms,
nesirenkant,
kokios
tautybės
jie
yra,
ar
kokias
politines
pažiūras
turi“.
„Nepaisant
pavojingos
veiklos,
Marcelė
Kubiliūtė
neatsisakė
moteriškos
priedermės
atsakomybės
–
kai
galėjo
važiuoti
mokytis
į
jungtines
valstijas,
pasirinko
likti
ir
slaugyti
sergančią
mamą.
Mane
labiausiai
įkvepia
tai,
kad
Marcelė
turi
tikslą,
nesidairo,
neabejoja,
ar
jai
patogu,
ar
jai
tai
išeis
į
naudą.
Ji
turi
tikslą
ir
jo
siekia.
Visos
įkvepiančios
asmenybės
anksti
žino
koks
jų
tikslas
ir
jo
siekia“,
–
diskusijoje
sakė
dr.
Inga
Zakšauskienė,
Lietuvos
vyriausioji
archyvarė.
Įkvėpimas
ateinančioms
kartoms
Marcelė
Kubiliūtė
į
vyrišką
pasaulį
įsiveržia
pradėjusi
dirbti
žvalge
besikuriančioje
tarpukario
Lietuvos
žvalgyboje,
čia
pasiekia
puikių
rezultatų
–
prisideda
prie
valstybės
perversmo
sužlugdymo
ir
tampa
vienintele
tarpukario
Lietuvos
moterimi,
įvertinta
aukščiausiais
šalies
apdovanojimais.
Ji
graži,
elegantiška,
kai
kas
sako
–
fatališka,
paslaptinga,
lietuviška
Mata
Hari.
„Esame
įpratę
kalbėti
apie
Marcelę
Kubiliūtę
kaip
apie
femme
fatale,
pabrėžti
moteriškumo
giją,
tačiau,
mano
galva,
ji
nėra
gražuolė.
Atvirkščiai,
nuotraukose
visų
pirma
matau
kietą
profesionalę,
kuri
spinduliuoja
tokią
energiją,
kad
atrodo
kaip
ugnis“,
–
diskusijoje
sakė
Vilniaus
universiteto
istorikė
dr.
Mingailė
Jurkutė.
„Marcelė
Kubiliūtė
–
tai
žmogus,
kuris
dirbo
valstybei
net
tada,
kai
valstybės
neliko.
Jos
nuoseklus,
kantrus
ir
nelengvas
darbas
įkvepia.
Marcelė
–
tai
tikro
valstybės
tarnautojo
pavyzdys,
kuris
tiki,
kad
darbu
galima
sukurti
valstybę“,
–
teigė
užsienio
reikalų
viceministrė
Jovita
Neliupšienė.
Nacių
okupacijos
metais
Marcelė
išgelbsti
kitą
Lietuvos
šviesuolę
–
Ireną
Veisaitę.
Lietuvą
okupavus
sovietams,
Kubiliūtė
įkalinama,
ištremiama
į
Sibirą,
iš
kurio
grįžta
pasiligojusi,
išgyvena
skurdą,
atstumtosios
likimą.
Tačiau
net
ir
tuomet
jos
veikloje
–
daug
pagalbos
kitiems,
remia
sugrįžtančius
tremtinius,
politinius
kalinius.
Susirgus
kaulų
tuberkulioze,
paskutiniuosius
metus
praleidžia
ligos
patale,
kenčia
siaubingus
skausmus.
Svarstydama,
kaip
istorinė
asmenybė
gali
tapti
įkvėpimo
šaltiniu,
dr.
Mingailė
Jurkutė
ragina
pažvelgti
į
Marcelės
Kubiliūtės
veiklą
iš
kitokios
laiko
perspektyvos:
„Marcelė
gimė,
augo,
brendo
dar
tada,
kai
valstybės
nebuvo,
vėliau
valstybė
atsirado,
bet
dar
po
kurio
laiko
–
vėl
išnyko.
Šiame
kontekste
Marcelės,
valstybės
kūrėjos,
veikla
yra
beprotiškas
startup‘as,
paremtas
beprotiška
drąsa,
kai
niekas
nežino
ir
negali
pasakyti,
ar
apskritai
kas
nors
iš
visos
tos
veiklos
gausis.
Bet
drąsa
veda
Marcelę
į
priekį.
Būtent
drąsos
ir
beatodairiško
tikėjimo
tikrai
galime
iš
Marcelės
Kubiliūtės
pasimokyti
šiandien“.
Diskusijų
ciklą
pradėjęs
spektaklis
„Marcelės
legenda“,
paremtas
Marcelės
Kubiliūtės
dienoraščiais,
šiandien
parodytas
ir
Vilniaus
įgulos
karininkų
ramovėje.
Spektaklį
sukūrė
Rokiškio
teatras,
režisierė
–
Neringa
Danienė.
Nacionalinėje
Martyno
Mažvydo
bibliotekoje
eksponuojama
menininkės
Jolitos
Vaitkutės
instaliacija
„Švelnus
ginklas“
bei
paroda,
skirta
Marcelės
Kubiliūtės
gyvenimui
ir
jos
vaidmeniui
Lietuvos
istorijoje.
„Diskusijų
pietų
pertrauka“
–
tai
renginių
ciklas,
kurio
metu
Krašto
apsaugos
ministerija
žymius
visuomenės
veikėjus
kviečia
diskutuoti
apie
įsimintinas
istorines
asmenybes
ar
reikšmingus
valstybei
įvykius.
Renginių
ciklas
bus
tęsiamas
ir
toliau.
Nuotr.:
KAM
/
vyr.
srž.
A.
Čemerka
Komentarai