Sekmadienį
prasidėjus
Seimo
rudens
sesijai,
Ministrė
Pirmininkė
Ingrida
Šimonytė
parlamente
pristatė
svarbiausias
Vyriausybės
iniciatyvas
ir
artimiausio
laikotarpio
šalies
raidos
perspektyvų
vertinimą.
Be
tęsiamo
valstybės
tarnybos
reformos
įgyvendinimo,
kuriuo
siekiama
sudaryti
nuoseklią
ir
tarpusavyje
derančią
valstybės
tarnybos
ir
viešojo
administravimo
darbo
užmokesčio
sistemą,
rudenį
didelis
dėmesys
kaip
įprasta
teks
valstybės
biudžetui,
kitų
jau
pradėtų
darbų
tęstinumui
ir
Vyriausybės
programoje
numatytų
įsipareigojimų
įgyvendinimui.
„Rudens
sesija
visada
yra
biudžeto
sesija,
ji
pasižymi
sunkiu
darbu
suderinti
neribotus
pageidavimus
su
ribotomis
galimybės.
Šį
kartą
tai
vyks
ir
artėjančių
rinkimų
kontekste,
kuomet
gali
kai
kam
atrodyti,
kad
mokesčių
mokėtojų
pinigais
galima
finansuoti
savo
rinkiminę
kampaniją“,
–
sakė
sekmadienį
Seime
kalbėjusi
Ministrė
Pirmininkė
I.
Šimonytė.
„Mūsų
vidinės
reikmės
bus
tenkinamos
planuojant
be
jokio
populizmo.
Biudžetas
nebus
niekieno
rinkimų
kampanijos
piniginė“,
–
pridūrė
premjerė.
Pirmajame
sesijos
posėdyje
Vyriausybės
vadovė
taip
pat
apžvelgė
Lietuvos
ekonomikos
tendencijas
ir
būklę,
padėtį
energetikos
sektoriuje,
situaciją
darbo
rinkoje.
„Nepaisant
nuo
pirmojo
ketvirčio
pabaigos
nuolat
mušamų
būgnų
apie
dramatišką
ekonomikos
situaciją,
verta
paminėti,
kad
kai
nedemonstruoji
neapykantos
skaičiams,
kaip
kai
kurie
politikai,
o
juos
ne
tik
pažįsti,
bet
ir
bandai
suprasti,
galima
pamatyti,
kad
nepaisant
iššūkių,
padėtis
žmonėms
išlieka
palanki.
Vidutinio
darbo
užmokesčio
augimas
vėl
viršys
prognozes,
tuo
tarpu
infliacija
sparčiai
lėtėja.
Situacija
energetikos
sektoriuje
–
ženkliai
kritusios
pasaulinės
išteklių
kainos
–
leidžia
tikėtis
žymiai
pigesnės
šildymo
sezono
pradžios
nei
praėjusį
rudenį.
Jau
antrąjį
ketvirtį
buvo
fiksuotas
realių
pajamų
augimas,
lyginant
su
praėjusiais
metais
–
kol
kas
dar
tik
viešajame
sektoriuje,
kuriuo
nesirūpinant
Vyriausybę
kaltina
oponentai,
nors
tie
patys
„šalti
skaičiai“
sako
visai
ką
kitą.
Antrojoje
metų
pusėje
augimo
tendencija
taps
universali,
nes
infliacija
lėtėja
toliau
ir
jau
keturis
mėnesius
iš
eilės
fiksuota
mėnesinė
defliacija.
Šį
procesą
kiek
sulėtins
naftos
kainų
šoktelėjimas,
tačiau
poveikis
neturėtų
būti
itin
ženklus.
Svarbu,
kad
per
šį
laikotarpį,
skirtingai
negu
per
finansų
krizę,
kai
išorės
paklausos
sumažėjimą
ir
problemas
vidaus
rinkoje
įmonės
sprendė
masiškai
atleisdamos
darbuotojus
ir
mažindamos
darbo
užmokestį,
šiuo
metu,
net
susidūrusios
su
sumažėjusia
paklausa
iš
mūsų
pagrindinių
eksporto
partnerių,
įmonės
tokią
situaciją
vertina
kaip
laikiną
ir
teikia
prioritetą
darbuotojų
išsaugojimui.
Todėl
ne
tik
nestebime
ir
neprognozuojame
ženklaus
nedarbo
pokyčio,
bet
ir
darbo
užmokestis
auga
dviženkliais
skaičiais,
nors
kitąmet
ir
turėtų
kiek
sulėtėti“,
–
kalbėjo
premjerė.
Lietuvos
ekonomikai
esant
labai
atvirai,
būtų
nepagrįsta
tikėtis,
jog
nebus
juntamas
pagrindinių
šalies
prekybos
partnerių
kaip
Vokietija
ekonomikos
lėtėjimas,
kilęs
dėl
Rusijos
karo
prieš
Ukrainą
padarinių,
pridūrė
premjerė.
„Tačiau
ši
kaita
mums
labai
svarbi
geopolitiškai,
nes
leis
iš
esmės
mažinti
Europos
ekonomikos
priklausomybes
nuo
nusikalstamų
režimų“,
–
pabrėžė
I.
Šimonytė.
Valstybės,
savivaldybių,
socialinio
ir
sveikatos
draudimo
biudžetai
bus
planuojami
nuosaikaus
augimo,
kiek
lėtesnio,
tačiau
vis
dar
spartaus
darbo
užmokesčio
kilimo
bei
smarkiai
sulėtėjusios
infliacijos,
o
taip
pat
–
grįžimo
prie
europinių
fiskalinės
drausmės
taisyklių
sąlygomis.
„Ne
tik
gyventojams
nepatinka
tai,
ką
jie
mato
mokėdami
kintamas
palūkanas
už
savo
kreditus
ir
lizingus
–
nei
man,
nei
finansų
ministrei
nepatinka
palūkanos,
kurias
tenka
mokėti
už
valstybės
skolą.
Kelių
metų
laikotarpis,
kai
brangi
skola
Europos
centrinio
banko
pinigų
politikos
dėka
buvo
perfinansuojama
pigesne,
baigėsi.
Tik
nuo
visų
čia
esančių
atsakingumo
priklausys,
kiek
lėšų
teks
atimti iš
savęs ir
atidėti
skolos
aptarnavimui
ateityje.
Todėl
kiekvienas,
siūlysiantis
naujas
niekuo
nepadengtas
lengvatas
ar
įvairiausias
išlaidas,
kurioms
iniciatyvų
tikriausiai
netrūks,
turės
atsakyti
sau
į
klausimą
–
kokių
išlaidų
bus
pasirengęs
atsisakyti,
kad
neleistų
palūkanoms
už
populizmo
skolą
ėsti
finansavimo
socialinei
apsaugai,
švietimui,
sveikatos
apsaugai,
viešajai
tvarkai
ir
infrastruktūrai“,
–
Seimo
posėdyje
kalbėjo
premjerė.
Vyriausybės
vadovės
kalboje
taip
pat
akcentuota,
jog
brutaliam
Rusijos
karui
prieš
Ukrainą
tęsiantis,
turime
būti
pasirengę
ir
toliau
priimti
pažeidžiamus
Ukrainos
pabėgėlius,
kurių
didžioji
dalis
–
moterys
ir
vaikai,
suteikti
jiems
nustatytą
paramą,
kartu
remti
žmones
Ukrainoje,
teikdami
energetinę,
karinę
ir
kitokią
būtinąją
pagalbą,
o
taip
pat
dalyvauti
tarptautiniuose
finansiniuose
paramos
instrumentuose.
„Ukraina
šiandien
moka
palūkanas
už
taikos
kreditą,
kurį
esame
gavę
mes,
ir
moka
savo
gyvybėmis“,
–
pažymėjo
Ministrė
Pirmininkė.
Pasak
premjerės,
dėmesys
bus
skiriamas
ir
tikslų,
dėl
kurių
yra
sutarusios
visos
parlamentinės
partijos,
įgyvendinimui
–
susitarimams
dėl
švietimo
ir
krašto
apsaugos.
„Susitarimas
dėl
švietimo,
kuris
numato,
jog
2024
m.
pabaigoje
mokytojų
atlyginimų
vidurkis
turi
pasiekti
130
proc.
šalies
vidutinio
darbo
užmokesčio,
o
dėstytojų
ir
mokslininkų
–
150
proc.,
bus
įvykdytas.
Ir
ne
neapibrėžtoje
metų
pabaigoje,
o
nuo
būsimų
metų
rugsėjo
1-osios“,
–
sakė
I.
Šimonytė.
Vyriausybė
šiai
parlamento
rudens
sesijai
teikia
iš
viso
82
teisės
aktų
projektų
sąrašą,
iš
jų
29
jau
yra
registruoti
Seime.
Komentarai